2012 metų kovo 26-27 dienomis Danijoje vyko konferencija „Jaunimas: užimtumas ir socialinė integracija krizės metu“. Lietuva šioje konferencijoje turėjo 4 atstovus.
Konferencijos metu apžvelgta geroji ES šalių patirtis mažinant jaunimo nedarbą. Viena geriausiai šiame kontekste atrodanti šalis – Danija, jai nenusileidžia Vokietija ir Norvegija.
Šiose šalyse didelis dėmesys skiriamas padedant jaunimui lengviau išgyventi taip vadinamąjį „pereinamąjį“ laikotarpį nuo mokslų įvairaus lygio mokyklose baigimo, „išėjimo“ į darbo rinką ir įsidarbinimo.
Vokietijoje mokiniai informuojami kokios galimybės bus įsidarbinti ateityje baigus vieną ar kitą specialybę, kokių specialybių darbuotojų darbdaviams reikės labiausiai. Darbdaviai įtraukiami į profesinį mokymą, didelė reikšmė skiriama ne tik mokymuisi mokykloje, bet ir praktikai.
Norvegijoje mokiniai gali naudotis asmeninio „instruktoriaus“ – „coacher‘io“ paslaugomis, mokomi kaip save pateikti darbdaviui, planuoti savo karjerą.
Danijoje derinamas mokymasis ir praktika, kas užtikrina, kad būsimas darbuotojas įgis darbui reikalingų įgūdžių. Mokymo įstaigos remiasi darbdavių duomenimis kokių specialybių darbuotojų ateityje reikės. Danijoje laikomasi požiūrio, kad mokymas turi atitikti rinkos poreikius.
Šioje švietimo sistemoje didelį vaidmenį vaidina Profesinių sąjungų, verslo ir mokymo įstaigų bendradarbiavimas.
Tokioje sistemoje laimi visi – Profesinės sąjungos pasipildo nariais, verslas gauna geriausius darbuotojus, o mokymo įstaigos optimizuoja savo veiklą.
Konferencijos metu veikė trys darbo grupės:
1. Įsijungimas į darbo rinką:
Tam, kad jauniems žmonėms būtų lengviau įsijungti į darbo rinką, valstybės narės turėtų reformuoti užimtumo politikos teisės aktus pasikonsultavus su socialiniais partneriais, sumažinti pernelyg didelius suvaržymus neterminuotoms darbo sutartims ir palengvinti įsijungimą į darbo rinką tiems, kurie liko „už borto“- baigę mokslus nerado darbo, arba netgi nesimoko ir nedirba.
Tačiau valstybės narės turėtų atkreipti dėmesį į pernelyg dideles darbo sąnaudas, nesusijusias su darbo užmokesčiu, kas mažina motyvaciją įsitraukti į darbo rinką.
2. Socialinė integracija, leidžianti pereiti į darbo rinką:
Jaunimui reikia padėti bent pirmus 4 mėnesius po mokslo įstaigos baigimo. Daugelis valstybių narių pabrėžė gamybinę praktiką, kaip tiltą į darbo rinką ir priemonę, padedančią spręsti bet kokias profesinio mokymo spragas.
Valstybės narės, pavyzdžiui, Italija ar Didžioji Britanija plečia gamybinės praktikos vietas ir daugelis vis dažniau ieško partnerių sėkmingai gamybinę praktikai atlikti.
3. Įgūdžių vystymas ir pagalba pasirengiant:
Šioje darbo grupėje kalbėta apie tai, kad jauni žmonės, turintys daugiau verslumu pagrįstą mąstymą ir įgūdžius turės daugiau galimybių įsidarbinti ir labiau tikėtina, kad pradės sėkmingą savo verslą. Užsienio kalbų įgūdžių stoka gali trukdyti jaunų žmonių mobilumą Europos darbo rinkoje. Taip pat reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad jauni žmonės turėtų pakankamai įgūdžių mokytis visą gyvenimą.
Parengė Vytautas Kašėta