2019 m. spalio 1-2 dienomis Kopenhagoje, Danija, vyko Baltijos jūros regiono profesinių sąjungų atstovų (BASTUN) posėdis, kuris buvo skirtas migracijos klausimams, bei Baltijos ir Šiaurės šalių veiksmų planui, aptarti.
Estija prarado mažiau darbuotojų nei Lietuva, tačiau jai atsirado nauji iššūkiai. Šiandien padėtis pasikeitusi – į Estiją atvyksta darbuotojai iš Portugalijos ir Ispanijos. Estijos vyriausybė nera pasirengusi žmonių antplūdžiui, todėl darbuotojų imigrantų registrai nėra atnaujinti. Labai tikimasi, kad ši problema bus išspręsta artimoje ateityje. Viena pagrindinių problemų, susijusių su darbuotojų mobilumu Estijoje yra Lenkijos įmonės – pašto dėžutės. Tai kompanijos, su kurių veikla susiduriama ir kitose Baltijos šalyse. Aktualūs yra mokesčių ir atlyginimų mokėjimo klausimai ir regis, kad net vyriausybė neturi informacijos apie šias įmones ir jų finansinius susitarimus. Iš atvykusių į Estiją pabėgėlių apie pusę jau išvyko.
Švedijoje yra liberalesnė darbo jėgos migracijos politika, nei kitose šalyse. Neseniai Švedijos Parlamentas, neatlikęs nuodugnaus tyrimo, pakeitė dabartinius migracijos reglamentus dar liberalesne linkme. Švedijos profesinė sąjunga LO mano, kad darbo imigracijos politika turi būti reformuota. Darbo imigracijos dabartinė tvarka netenkina profesinės sąjungos ir yra požymių, kad išnaudojami migrantai, o taip pat, kad imigracija dempinguoja Švedijos darbo rinkos sąlygas. Švedijos profesinė sąjunga LO taip pat nori sustiprinti tų, kurie atvyksta dirbti į šalį, apsaugą. LO mano, kad Švedija turėtų sukurti ilgalaikę tvarios migracijos politiką, kuriai būdingas humanizmas ir dosnumas. Švedijoje vienas dižiausių iššūkių, tai apmokyti atvykusius darbuotojus, tam, kad jie greičiau galėtų įsidarbinti. Todėl kuriamos mokymo sistemos – profesinis parengimas, o tokių jau yra apie 14 krypčių, kur darbuotojai perkvalifikuojami. Šiuo metu Švedijoje yra 55000 imigrantų, kurie turi tokį išsilavinimą, kuris neatitinka poreikio.
Suomijoje darbuotojai iš užsienio pernelyg dažnai naudojami neapmokamam darbui arba dirba netinkamomis sąlygomis. Nors dauguma darbdavių šiuo atžvilgiu elgiasi garbingai, tačiau yra rimtų požymių, kad kai kuriais atvejais, kai kurie darbdaviai siekia išvengti savo įsipareigojimų. Darbuotojai iš užsienio susisiekė su „Nukentėjusiųjų aukų palaikymo tarnyba“ ir Suomijos profesinės sąjungos SAK imigrantų darbuotojų teisių tarnyba, būdami susirūpinę dėl neapmokamų praktikantų darbo, kuris truko nuo dviejų savaičių iki kelių mėnesių. Praktikos metu darbdavys norėjo įvertinti, ar sudaryti darbo sutartį su darbuotoju ar ne. Deja, bet darbuotojai – imigrantai nežino apie pagrindines taisykles, reglamentuojančias darbą Suomijoje.
Batarusijoje vidaus reikalų ministerija išduoda leidimus imigrantams. Iš šalies per pusę metų išvyko apie 5 tūkstančius darbuotojų daugiausia į Lenkiją (iš jų apie 1000 ), Lietuvą, Čekijos Respubliką, Vokietiją. Baltarusijos spauda nuolat pateikia neigiamus emigracijos pavyzdžius, kokios neva blogos darbo sąlygos svetur.
Rusijoje dirba apie 10-12 mln. darbuotojų iš kitų šalių. Turkmenijos piliečiai mielai renkasi darbą Baltarusijoje ir Rusijoje. Dažniausiai užsieniečiai darbuotojai atvyksta iš senųjų sovietinių vidurinės Azijos šalių ir Baltarusijos, kurioms nėra taikomi vizų reikalavimai atvykti ir dirbti šioje šalyje. Kitiems užsienio darbuotojams reikalingas darbo leidimas arba patentas, kad jie galėtų dirbti Rusijoje. Užsienio darbuotojams turėtų būti mokama taip pat, kaip ir Rusijos darbuotojams, siekiant apriboti pigios darbo jėgos naudojimą. Šiandien Rusijoje egzistuoja kvotos, kiek galima įsivežti darbuotojų iš užsienio. Daugelis darbuotojų iš užsienio nesijaučia saugūs ir nenori stoti į profesinę sąjungą. Rusijoje taip pat yra didelis vidinis mobilumas tarp regionų ir skirtingų amžiaus grupių. Jaunimas keliauja į miestus mokytis ir dirbti, vyresni žmonės, turintys mažiau pinigų, persikelia į vietoves, kur pragyventi yra pigiau. Taip pat Rusijoje egzistuoja vidinė socialinio dempingo forma, susijusi su darbo jėgos vidiniu mobilumu, todėl, visumoje, reikia geresnės apsaugos visiems darbuotojams.
Danijoje iš viso yra 801.026 imigrantai ir jų palikuonys, o tai yra 13,8 procento visų gyventojų. Danijoje imigracija nuolat augo per pastaruosius 30 metų. Dauguma naujų imigrantų yra kilę ne iš Vakarų šalių. Tačiau pastaraisiais metais pabėgėlių skaičius mažėjo. Didžiausios į Daniją migruojančios grupės yra Europos Sąjungos darbuotojai, kurie pagal Europos Sąjungos įstatymus gali laisvai dirbti Danijoje. Šiuo metu Danijoje dirba apie 222 000 visą darbo dieną dirbančių darbuotojų iš kitų šalių. Didžiausia Danijoje gyvenančių imigrantų grupė yra iš Lenkijos, jų Danijoje gyvena daugiau nei 41 000 žmonių.
Parengė Jovita Pretzsch, Lietuvos profesinės sąjungos ,,Solidarumas” pirmininkės pavaduotoja