Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ išsiuntė Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo komiteto nariams kreipimąsi dėl LR švietimo įstatymo Nr. I-1489 15 straipsnio pakeitimo įstatymo
projekto, kuriuo norima išplėsti sąrašą organizacijų, pretenduojančių į formalųjį švietimą
papildančio ugdymo (toliau-FŠPU) švietimo teikėjus. Šiandien labai norėtų patekti naujai
kuriama prie Krašto apsaugos ministerijos būsima vaikų specializuoto paruošimo klasė (24
vaikai), kurią apsiima finansuoti ta pati minėta ministerija.
Tačiau kodėl nevyriausybinės organizacijos (toliau-NVO) ir neformalųjį vaikų švietimą
(toliau-NVŠ) atstovaujančios organizacijos pretenduoja į formalųjį švietimą papildančio
ugdymo (toliau-FŠPU) švietimo teikėjus, jei jos nuo 2011 m. įsigaliojusio LR švietimo
įstatymo (toliau-ŠĮ) savo plėtrai, pavadintai ,,Pasirenkamasis vaikų ugdymas”, turėjusios
įteisintą finansavimą, nesukūrė sėkmingai veikiančių institucijų (daugiafunkciai centrai).
Neformalaus švietimo teikėjai ir dabar turi galimybę vykdyti įvairias NŠ programas pagal
neformaliojo ugdymo (toliau-NU) nuostatas, turi galimybę susikurti finansavimą iš valstybės
skiriamo mokiniui neformalaus ugdymo krepšelio lėšų(15 eur vaikui per mėn.) bei pasitelkti
kitus šaltinius.
FŠPU programų teikimas yra apsaugotas ilgalaikiu vykdymu, mokyklų, kaip institucijų, kaip
aplinkos bazių, išsaugotu buvimu ir galimybe suteikti asmeniui papildomas dalykines
kompetencijas. Kokios pretenduojančios programos (pvz., būsimos karo pareigūnų klasės)
galės atitikti šiuos kriterijus? Ar valstybė galės šiuo ekonomikai sunkiu, dėl Covid-19
pandemijos, laikotarpiu papildomai finansuoti naujų įstaigų kūrimą, jų aplinkos bazių
aprūpinimą?
LR krašto apsaugos ministerijos vaikų specializuoto paruošimo idėja labai teigiama, bet
veiklos, kurias siūloma ten vykdyti niekaip neatitinka formaliojo švietimo koncepcijos.
Neatitinka ir FŠPU, nes pagal prasmę jis papildo mokymo programas teikiamas bendrajame
ugdyme, kurios čia nespecializuotos ir neteikia meno ir sporto šakoms taip reikalingų
giluminių ir nuo mažens būtinų įgūdžių įgijimo galimybių- kompetencijų, kurios leidžia
valstybę reprezentuojančioms sritims kurti reprezentuojančius specialistus ir juos
suprantančią kultūringą visuomenę.
Jei meno ir sporto ugdymą, puoselėjimą vykdančias mokyklas ,,sunaikins“ ruošiama 15 str.
pataisa – muzika, dailė ir sportas taps prieinami tik pasiturinčių šeimų vaikams. Taip pat bus
sunaikinti sukurtų nacionalinių menų krypčių, taip vadinamų nacionalinėmis mokyklomis,
pagrindai ir istorinis tęstinumas, neliks UNESCO kultūros paveldu paskelbtų ,, Dainų
švenčių“, niekas nebeatkurs/ nebeatstatys prieinamų gabiems vaikams mokyklų tinklo ir
galimybės siekti šių sričių aukštojo mokslo…
Raimonda Svirskienė
ŠMPS “Solidarumas” neformalaus švietimo komiteto pirmininkė