Sausio 22 d. Briuselyje vyko Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) konferencija skirta pasiruošti Europos sąjungos Makroekonominio dialogo susitikimui. Šie susitikimai vyksta nuo 1999 metų. Juose pagal sumanymą turi dalyvauti visų ES šalių finansų ministrai, centrinių bankų (CB) direktoriai, verslo ir profesinių sąjungų atstovai bei kiti sprendimus priimantys valstybių pareigūnai, kurie svarstytų ES vystymosi strategiją makroekonominiu lygiu.
Tačiau kol kas šie susitikimai netapo tokie, kaip buvo sumanyta: renginiuose dalyvauja dažniausiai tik šalies, kuri tuo metu pirmininkauja ES, finansų ministrai ir CB direktoriai ir šalies, kuri po to pirmininkaus finansų ministrai ir CB direktoriai. Tačiau nors šiuose susitikimose taip ir nepriimama jokių bendrų rezoliucijų, tai, renginio dalyvių nuomone, yra gera proga apsikeisti nuomonėmis apie ES ekonominę ateitį.
Pagrindinė būsimo susitikimo tema yra ES ir ypač euro zonai gresianti defliacija. Lietuvos žiniasklaida nutyli Tarptautinis valiutos fondo neseniai paskelbtą tyrimą, kad euro zona yra vienintelė vieta pasaulyje, kurioje defliacija t.y. kainų kritimas gali greitai pasiekti milžinišką net 30% dydį! Tai labai pavojinga, kadangi krintančios kainos stabdys vartojimą, nes pirkėjai lauks dar žemesnių kainų, verslininkai, neparduodami savo prekių, privalės atleisti darbuotojus ir mažinti atlyginimus, o tai dar labiau mažins vartojimą, sumažės įplaukos į biudžetą, bet išaugs išlaidos socialinėms išmokoms. Taigi, euro zonai grės tai ką Lietuva jau patyrė A.Kubiliaus valdymo laikais.
Europos centrinio banko planai „išspausdinti“ trilijoną eurų, siekiant išvengti defliacijos, gali neišgelbėti euro zonos. Japonijos pavyzdys rodo, kad pradėjus „spausdinti“ jenas, bet „įšaldžius“ atlyginimus, bankai tuos pinigus investuodavo į akcijas ir vertybinius popierius taip pakeldami jų vertę, bet ūkio tai neatgaivino, nes vartojimas dėl to neišaugo. Kad to išvengtų, ES šalių profesinės sąjungos sugebėjo įtikinti Europos komisiją, jog būtina investuoti į darbo vietų kūrimą.
Taip atsirado eurokomisaro vardu pavadintas „Junkero planas“, pagal kurį būtų skiriamos milžiniškos lėšos ES šalių infrastruktūrai pagerinti. Tiesa, konferencijos dalyviai prisipažino, kad nėra iki galo susipažinę su šiuo planu, nes daugelis detalių dar yra tikslinamos Europos komisijoje, bet jau dabar matomos silpnosios „Junkero plano“ vietos. Pirmiausiai kelia abejones reikalavimas, kad šalių vyriausybės skirtų lėšas iš savo biudžetų. Tai pablogins finansinius rodiklius tų šalių, kurioms labiausiai ir reikia pagalbos.
ETUC ekonomistų nuomone, būtina vykdyti „anticiklinę“ ekonomikos politiką, t.y. prasidėjus krizei investuoti į darbo vietų kūrimą, nebijant didinti valstybės įsiskolinimų, o skolas pradėti mažinti, kai ūkis atsigaus. Šalims, turinčioms didesnę nei 60% BVP skolą (Euro zonos šalių vidurkis dabar yra 92% BVP, Lietuvos 38% BVP), turi būti leidžiama sumažinti skolas iki šio lygio per 20 metų. Taip pat būtina valstybines investicijas į darbo vietas nelaikyti skola, kai vertinamas biudžeto stovis.
Viešojo sektoriaus (ligoninių, mokyklų, darželių ir pn.) privatizavimas, nors ir duotų papildomas pajamas į biudžetą, bet ilgainiui stabdytų ūkio augimą, nes pakilusios kainoms už šias paslaugas, mažintų vartojimą. Taip vadinamos „lanksčios darbo vietos“, kurias siūlo ir liberalai Lietuvoje, kai dirbama nepilną darbo dieną arba „lanksčiu grafiku“, taip pat mažintų vartojimą. Kaip pasakė vienas iš pranešėjų Ronaldas Jansenas (Ronald Janssen): „Nepatikimos darbo vietos sukuria nepatikimą ekonomiką“. Sveikiausia ūkiui yra apie 2% infliacija, kurią reikėtų palaikyti.
Nors taupymo priemonės ir atlyginimų mažinimas teigiamai veikia eksportą, tačiau mažina vidinį vartojimą, Dažnai pamirštama, kad eksportas sudaro tik 17% Europos sąjungos BVP, o vidinis vartojimas net – 83% ES BVP.
Buvo vieningai sutarta, kad euro zoną nuo defliacijos išgelbėti gali tik vidinio vartojimo augimas, kurį labiausiai skatintų atlyginimų didinimas. Konferencijos dalyviams buvo parodyta lentelė, atskleidžianti kaip įvairiose ES šalyse nuo 2008 metų kito atlyginimų ir našumo dydžiai. Lietuva našumo augimu nusileido tik Lenkijai, tačiau, skirtingai nuo jos, Lietuvoje atlyginimai beveik nedidėjo. Tai teikia vilčių, kad atlyginimai Lietuvoje turi kur augti.
Profesinių sąjungų ekonomistams buvo naudinga sužinoti Lietuvos patirtį, vykdant A.Kubiliaus taupymo politiką, kuri sukėlė milžinišką negrįžtamos emigracijos bangą ir pagilino krizę, nes visose ES šalyse yra norinčių pakartoti Lietuvos klaidas.
