Seminaras padės suformuoti tuos klausimus, kuriuos gavę iš skirtingų profesinių sąjungų nešime į derybas dėl naujos Nacionalinės kolektyvinės sutarties, kad darbo vietos būtų saugios visoje šalyje – sako Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė, įžanginėje sesijoje sveikindama tarptautinio seminaro, nagrinėjančio darbuotojų saugą bei sveikatą Europos bendrijoje, dalyvius.
Pirmininkės pavaduotoja tarptautiniams ryšiams, Europos darbuotojų klausimų centro (EZA) tarybos narė Jovita Pretzsch trumpai pristatė kaip veikia krikščioniškomis vertybėmis persmelkta organizacija, kokiomis formomis jį veikia siekdama savo tikslų bei kokios temos nagrinėjamos šiuo metu.
Europos Sąjungos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) atstovas Michele Dinelli, savo pranešime ,,ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginė programa” pastebi, kad vis daugiau darbdavių suvokia, jog pigiau investuoti į saugą, nei labai brangiai mokėti kai nutinka nelaimė ar nukenčia sveikata. Pasak, jo žalioji konversija, skaitmenizacijos procesų bumas bei demografiniai iššūkiai verčia peržiūrėti taisykles visoje ES.
Naujoji profesinės saugos ir sveikatos strategija, bei sauga ir sveikata skaitmeniniame amžiuje. Šios temos nagrinėjamos tarptautinio seminaro NAUJOJI STRATEGIJA „PROFESINĖ SAUGA IR SVEIKATA”: ES DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS STRATEGINĖ PROGRAMA 2021-2027 M. antros dienos rytinėje sesijoje.
Nacionalinis darbuotojų saugos ir sveikatos veiksmų planas parengtas ir patvirtintas 2021-2022 m. numato kaip valdyti pokyčius perėjime prie žaliosios ekonomikos, procesų skaitmenizacijos, bei atliepti į demografinius iššūkius Europos bendrijoje. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyresnioji patarėja Gintarė Bužinskaitė seminaro dalyviams papasakojo kaip numatoma keisti teisinį reguliavimą, didinti VDI patikrinimų intensyvumą, bei susitelkti į psichinės sveikatos gerinimo klausimus. Kartu pristatytos priemonės ir kitose nacionalinio veiksmų plano dalyse.
„Kai įvyksta nelaimė darbe, prasideda kaltųjų paieška, tai turime ir visi puikiai žinome. Ką turime padaryti, jog taip nenutiktų? Darbuotojas gali atsisakyti vykdyti užduotis, jei jos kelia pavojų sveikatai ar gyvybei, bet žinome ir darbdavio spaudimą tokiose situacijose. Dar baisesnis procesas vyksta po nelaimingo atsitikimo darbo vietoje, kai beveik visada apkaltinamas nukentėjęs žmogus” – prieš grupėse vykstančias diskusijas sako Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyresnioji patarėja Vesta Macė p, jog skaitmeninė ekonomika su savimi atsineša ir begalę privalumų (tiek vartotojams, tiek darbuotojams), tačiau kartu ateina ir iššūkiai. Tokie, kaip privatumo netekimas, socialinės nelygybės didėjimas, DI etika, teisė atsijungti, asmens duomenų apsauga, virtualus saugumas ir net priklausomybė nuo IT technologijų.
„Viduriniosios grandies vadovus keičia algoritmai, paskirstantys užduotis darbuotojams ir stebintys rezultatus. Darbo proceso kontrolės praradimas, darbo suskaidymas į labai paprastas užduotis, kurias reikia atlikti tam tikru nustatytu būdu, susiaurėjęs darbo turinys ir darbo kvalifikacijos mažinimas”, – šiuos skaitmeninio amžiaus paradoksus išskiria Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkės pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas.
Parsisiuntimui renginio pirmos dienos įrašas: https://vimeo.com/konferenta/download/893049634/90c8f258cf
Antrosios dienos įrašas: https://vimeo.com/konferenta/download/893347987/808af76569