Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ gavo Vaidoto Kukanausko, kuris dirbo įmonėje, kuri samdė užsieniečius, laišką, kuriame jis atskleidė kokias pasekmes Lietuvos darbuotojams sukelia valdžios leidimas lengvai įdarbinti užsieniečius.
Lietuvos darbdaviai seniai gali laisvai įdarbinti darbuotojus ir iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, kuriose atlyginimai yra mažesni nei Lietuvoje (Rumunijos, Bulgarijos ir pn.), tačiau darbdaviai įdarbina ne juos, o darbuotojus iš buvusios Sovietų Sąjungos, nes šie sutinka dirbti už dar mažesnį atlyginimą nei bulgarai ir rumunai.
Todėl didėjant kainoms Lietuvos darbuotojams atlyginimai nustoja augti, o jie patys pakeičiami užsieniečiais iš ES nepriklausančių valstybių, kurie dirba dar blogesnėmis sąlygomis nei vietiniai.
Komentuodamas užsieniečių įdarbinimo kvotas Vaidotas rašo:
„Šitos kvotos (Skaityti čia) įvedinėjamos jau ne vienerius metus, o landų vis tiek visuomet randama. Todėl šie pakeitimai realybėje absoliučiai nieko nekeičia.
Dirbau sektoriuje kur trūko darbuotojų bei buvo vežama darbo jėga iš užsienio. Realybė atrodo šitaip. Beveik trejus metus iš eilės nebuvo realiai keliamos algos, nors įmonės pajamos didėjo milijonais kasmet. Vėliau dar užkrovė dvigubą darbo krūvį, kai kam dar trigubą. Kai darbuotojai išsilakstė bei neatsirado norinčių dirbti alinantį krūvį už rekordiškai žemas algas, tuomet pradėjo masiškai vežti darbuotojus iš užsienio.
Įmonė aiškino, kad nėra darbuotojų. Dalis šių „nėra darbuotojų“ movė į užsienį arba tapo nuolatiniais Užimtumo tarnybos klientais. Bedarbių šiuo metu apie 200,000, bet tuo pačiu metu mums peršama, kad darbuotojų trūksta.
Nuolatiniai Užimtumo tarnybos „nariai“ yra piliečiai, perpratę šio šou totalizatoriaus gudrybes, kad kazino visuomet laimi bei visiems laikams išsiintegravo iš darbo rinkos.
Kiek man kartų kartojo bei kartoja: „Eik į Užimtumo tarnybą, eik į Užimtumo tarnybą“.
Lietuvos verslas jau tapo įjunkęs į socialinį dempingą, Lietuvos darbuotojai yra dažnai nereikalingi. Mano pusbrolis dirba statybos įmonėje, jo komentaras „jei esi lietuvis (Lietuvos pilietis), tavęs į darbą net nepriims“.
Užsienio darbuotojai prisakyti neskleisti savo algų dydžio, nes oficialiai teigiama, kad jų algos nėra mažesnės nei Lietuvos piliečių.
Iš žurnalistinio tyriamojo pasaulio eina pranešimai apie solidžius „atkatus“ aukštame lygyje už esamos padėties būvimą.
Yra didelis skirtumas kai trūksta darbuotojų bei kai „trūksta“: darbuotojų.
Kai įmonė, kuri kelia algas pagal metinį šalies vidurkį į metus susiduria su darbuotoju trūkumu (šios dažniausiai nesusiduria), tuomet galima svarstyti apie laikiną darbo jėgos importą.
Šiuo metu šalyje yra įsigalėjęs lobizmas, naujoji oligarcija, ko pasekoje vykdomas socialinis dempingas apeliuojant į dirbtinai bei piktybiškai kuriamas dirbtinas sąlygas įgalinančias socialinį dempingą.
Šis reiškinys skatina emigraciją, nes kerta per algų augimą. Dėl sociakinio dempingo pensijos Lietuvoje yra mažesnės, o skurdo lygis šalyje yra rekordinis ES.
Bet įmonių pajamos kyla aukštyn“.