Gegužės 9-oji Europos diena

Europos diena – kasmetinė tarptautinė šventė, simbolizuojanti Europos taiką ir vienybę. 1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Roberas Šumanas (Robert Schuman) pakvietė Prancūziją, Vokietiją ir kitas Europos šalis suvienyti savo sunkiąją pramonę – anglies ir plieno gamybą. Šios šakos buvo svarbiausios karo pramonėje. Pastaraisiais metais Europa susiduria su naujais iššūkiais, tad Europos Komisija, vadovaujama Ž.K. Junkeris (Juncker) paskelbė, taip vadinamą, „Baltąją knygą”, kurioje kalbama apie penkis ES ateities scenarijus.

Baltojoje knygoje nagrinėjama, kaip Europa keisis per ateinantį dešimtmetį – koks bus naujųjų technologijų poveikis visuomenei ir darbo vietoms, kokios dvejonės kyla dėl globalizacijos, kokie yra rūpesčiai dėl saugumo ir stiprėjančių populistinių tendencijų. Joje išdėstyta, kokį pasirinkimą turime –šių tendencijų būti nešami pasroviui arba priimti jas ir pasinaudoti jų atveriamomis galimybėmis.

Dabartiniai laikai sudėtingi, bet Europa visada gebėjo prisitaikyti. Ir šį kartą turime geriau reaguoti į kintančias aplinkybes ir problemas paversti galimybėmis.

Štai keletas iš mums iškilusių probleminių klausimų:

Naujosios technologijos
vis platesnio technologijų naudojimo ir automatizavimo poveikis darbo rinkai ir pramonei

Klimato kaita

poreikis vidaus ir išorės rinkai teikti novatoriškus aplinkos sprendimus

Migracija

mūsų sienų apsauga, kartu išsaugant teisę į laisvą judėjimą Europoje

Grėsmės saugumui ant mūsų slenksčio ir ES viduje

karinių pajėgų telkimas prie mūsų rytinių sienų, karas ir terorizmas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

Besikeičianti Europos vieta kintančiame pasaulyje

mažėjantis gyventojų skaičius ir menkstanti ekonominė galia

Ekonomikos krizės palikimas

ilgalaikis nedarbas, ypač tarp jaunimo, didelė valstybės ir privačiojo sektoriaus skola

Gyventojų senėjimas

poreikis modernizuoti socialinės apsaugos sistemas

Vis dažniau pasigirstančios populistinės ir nacionalistinės kalbos

poreikis atkurti žmonių pasitikėjimą, įgyvendinti lūkesčius ir pasiekti bendrą valstybių narių sutarimą.

Dokumente pateikiami penki galimi ES ateities scenarijai

Tęsti, kas pradėta.

ES 27 daugiausia dėmesio skiria konstruktyvių reformų darbotvarkei.

Tik bendroji rinka.

ES 27 palaipsniui persiorientuoja į bendrąją rinką.

Kas norės, nuveiks daugiau.

ES 27 leidžia pageidaujančioms valstybėms narėms drauge nuveikti daugiau konkrečiose srityse.

Nuveikti mažiau, bet efektyviau.

ES 27 siektų pasirinktose politikos srityse nuveikti daugiau ir sparčiau, o kitose – mažiau.

Nuveikti daug daugiau bendromis jėgomis.

Valstybės narės nusprendžia dėti daug daugiau pastangų visose politikos srityse.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas įsitraukė į diskusijas dėl Europos ateities.

Lietuvoje diskusija vyks birželio 9 d., nuo 9 iki 13 val.. Renginys vyks Kaune

Klausimynas dėl baltosios knygos. Renginio metu bus diskutuojama šiais klausimais:

1.Kuris iš baltojoje knygoje išdėstytų penkių scenarijų, Jūsų nuomone, geriausiai tinka sprendžiant ES kylančius vidaus ir išorės iššūkius?

2.Ar kitas, nenurodytas, scenarijus būtų įmanomas ir labiau pageidautinas? Jeigu taip, kodėl? Kaip, Jūsų nuomone, būtų galima sustiprinti pasitikėjimą Sąjungoje?

3.Ar, Jūsų nuomone, reikėtų didinti Europos Sąjungos matomumą ir veiksmingiau skleisti žinias apie ją, ir kokiu būdu?

4.Ar nurodytos politikos sritys yra pakankamai išsamios ir informatyvios? Išdėstykite šias sritis prioritetine tvarka. Ar kuri nors svarbi politikos sritis liko nenurodyta arba nepakankamai aptarta? Jei taip, kokia tai sritis ir kuris iš penkių scenarijų geriausiai tiktų jos vystymui?

5.Kalbant apie „tolesnį kelią“ – kaip turėtų vykti diskusijos apie Europos ateitį Europos nacionaliniuose parlamentuose, miestuose ir regionuose? Koks turėtų būti organizuotos pilietinės visuomenės vaidmuo „tolesnio kelio“ procese?