DĖL LIETUVOS PROFESINĖS SĄJUNGOS „SOLIDARUMAS“ KOORDINACINĖS TARYBOS NUTARIMO DĖL ĮVEDAMO KARANTINO
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2020 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. S-969, išnagrinėjo Lietuvos profesinės sąjungos ,,Solidarumas“ pareiškimą dėl įvedamo karantino pateiktus siūlymus ir pagal kompetenciją teikia informaciją apie priimtus sprendimus.
Visų pirma, atkreipiame dėmesį, kad atnaujinta Nutarimo Nr. 207 suvestinė redakcija įsigaliojo 2020 m. kovo 25 d. Informuojame, kad Nutarimo Nr. 207 3.1.4 papunktyje įtvirtinta, kad karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje metu uždrausta Lietuvos Respublikos piliečiams išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jie grįžta į savo nuolatinę gyvenamąją vietą, vyksta į savo darbo vietą, yra ekipažų ir įgulų nariai, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose Lietuvos įmonėse ar vykdo komercinius tarptautinius visų rūšių vežimus visų rūšių transporto priemonėmis, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnio 1 dalį darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Tokiu būdu, sistemiškai aiškinant minėtas DK ir Nutarimo Nr. 207 nuostatas, darbdavys, laikydamasis apribojimų karantino metu, negalėtų laikinai siųsti darbuotojo į užsienį atlikti darbo funkcijų, išskyrus Nutarimo Nr. 207 3.1.4 papunktyje pateiktą baigtinį sąrašą.
Papildomai norime pabrėžti, kad nenutrūkstamas prekių judėjimas tiek vykdant vietinius, tiek tarptautinius krovinių vežimus jokiu būdu negali vykti darbuotojo saugos ir sveikatos sąskaita. Vadovaudamasis DK 159 straipsnio 1 dalimi, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Svarbu, kad pagal šio straipsnio 2 dalį pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti negali būti laikomas jo darbo pareigų pažeidimu. Tai reiškia, kad darbuotojas gali atsisakyti vykti į užsienio valstybes, jei toks vykimas kelia pavojų jo saugai ir sveikatai. Kiekvienu atveju darbdavys turi įvertinti galimą riziką ir parinkti saugų kelionės Elektroninio dokumento nuorašas maršrutą, taip pat aprūpinti asmeninėmis saugos priemonėmis, pavyzdžiui, respiratoriais, dezinfekcinėmis priemonėmis ir kt. Plačiau:
http://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Rekomendacijos%20vezejams(1).pdf. Taip pat, atsižvelgdami į tai, kad po reiso sugrižę tarptautinius krovinių vežimus vykdantys vairuotojai turi saviizoliuotis, ir siekdami, kad saviizoliacijos metu vairuotojo artimiesiems nekiltų pavojus užsikrėsti COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), siūlome profesinėms sąjungoms bendradarbiauti su darbuotojais ir darbdaviais ir pagal galimybes pasiūlyti saugias patalpas vairuotojų saviizoliacijai.
Darbuotojo atsisakymo dirbti dėl saugos ir sveikatos neužtikrinimo nagrinėjimo tvarka numatyta Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 35 straipsnyje. Papildydami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. kovo 24 d. rašte Nr. (11.2 E-53)SD-1595 išdėstytą informaciją, atkreipiame dėmesį, kad 2020 m. kovo 25 d posėdyje Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5 1 , 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektams, kurie bus svarstomi Seime 2020 m. kovo 31 d.
Pritarta patikslintiems subsidijų dydžiams:
– 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų bruto, numatant darbdavio pareigą išlaikyti darbo vietą bent 6 mėnesius.
– 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto, numatant darbdavio pareigą išlaikyti darbo vietą bent 3 mėnesius.
Papildomai Vyriausybė pasiūlė nustatyti, kad subsidija galėtų pasinaudoti darbdaviai, kurie Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną neatleido darbuotojų Darbo kodekso 57 (darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės) ir (ar) 59 straipsniuose (darbdavio valia) nurodytais pagrindais ir nesuteikė jiems nemokamų atostogų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Siekiant, kad nesusiklostytų situacija, jog darbuotojui paskelbiama prastova, mokamas mažesnis darbo užmokestis, bet reikalaujama atvykti į darbą, darbdaviai apie prastovų paskelbimą turės informuoti Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI).
Jei paaiškėtų tokia situacija, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą dalį darbdavys turėtų grąžinti per 2 mėnesius. Paminėtina, kad taip pat pritarta, jog būtų patikslintas Darbo kodeksas, numatant, kad Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, darbdavys skelbia prastovą, jeigu dėl
šių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, ir nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo.
Be to, siūloma numatyti, kad subsidiją daliai darbo užmokesčio už prastovą galės gauti visi darbdaviai, išskyrus biudžetines įstaigas, tuo sudarant teisines prielaidas Užimtumo įstatyme nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui gauti platesniam subjektų ratui.
Būkite saugūs ir išlikite sveiki!
Viceministrė Eglė Radišauskienė