Neįgaliesiems teisė į darbą pripažįstama lygiai su kitais asmenimis, tačiau jiems taikomos tam tikros lengvatos, garantijos ir apribojimai.
Diskriminuoti – neleistina
Priimant neįgalųjį į darbą, nustatant jam darbo sąlygas, darbo užmokestį, suteikiant kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo galimybes, naudojant darbo vertinimo kriterijus, skiriant drausmines nuobaudas, perkeliant ar atleidžiant iš darbo ir kt., neleistina jį diskriminuoti dėl neįgalumo. Tačiau specialios priemonės, siekiant neįgaliesiems sukurti ir taikyti integraciją į darbo aplinką garantuojančias ir skatinančias sąlygas bei galimybes, nėra laikomos diskriminacija, kadangi darbo teisinių santykių dalyviai (neįgalūs asmenys) yra skirtingų fiziologinių savybių žmonės, todėl jiems yra būtinos papildomos garantijos (papildoma apsauga).
Privalu atsižvelgti į išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų
Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų išduoda Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Darbdavys, sudarydamas darbo sąlygas neįgaliajam, privalo atsižvelgti į darbuotojui išduotą išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurioje yra nurodyta, kokiems rizikos veiksniams esant asmuo, dėl jam diagnozuotų susirgimų ir dėl to sumažėjus darbingumo lygiui, negali dirbti. Išvada dėl neįgaliojo darbo pobūdžio ir sąlygų privaloma darbdaviui ir darbuotojui.
Pabrėžtina, kad išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nesieja neįgalaus asmens darbingumo su konkrečia darbo vieta ir konkrečiomis darbo sąlygomis. Darbuotojui, pateikus išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, darbdavys su šia išvada turėtų jį siųsti tikrintis sveikatą, nurodydamas konkrečius kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, esančius konkrečioje darbo vietoje. Šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas dėl neįgaliojo galimybės dirbti konkretų darbą parašo išvadą, kuria turi vadovautis darbdavys.
Darbo laikas
Jei išvadoje dėl neįgaliojo galimybės dirbti konkretų darbą nenumatyta apribojimų dėl jo darbo laiko, šis darbuotojas gali dirbti visą darbo laiką. Darbdavys neturi teisės ne visą darbo laiką nustatyti vienašališkai. Tačiau darbuotojui pareiškus reikalavimą dirbti ne visą darbo laiką, šis pageidavimas darbdaviui tampa privalomas. Tokiu atveju darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.
Neįgaliuosius dirbti viršvalandžius arba naktį (jei to nedraudžia išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų), budėti įmonėje arba namuose galima skirti tik gavus jų sutikimą.
Atostogos
Neįgaliesiems priklauso kasmetinės minimaliosios 35 kalendorinių dienų atostogos, kurios suteikiamos už einamuosius metus nuo dokumentų, patvirtinančių darbuotojo neįgalumą, pateikimo darbdaviui dienos. Neįgaliojo reikalavimu taip pat turi būti suteiktos iki 30 kalendorinių dienų nemokamos atostogos.
Darbo sutarties nutraukimas
Darbo sutartis su neįgaliaisiais gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Neįgalieji apie atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius.
Darbuotojas, kuris dėl sveikatos būklės nebegali dirbti sutarto darbo (eiti pareigų), jo sutikimu turi būti perkeltas į jo sveikatą ir, esant galimybei, kvalifikaciją atitinkantį darbą. Tik išimtiniais atvejais, kai nustatoma, kad darbdavys dėjo maksimalias pastangas neįgaliu tapusį darbuotoją perkelti jo sutikimu į kitą darbą ir taip bent iš dalies kompensuoti darbuotojo sveikatos praradimą, tačiau realiai to padaryti nebuvo galimybės, atleidimas iš darbo gali būti pripažįstamas teisėtu.
Tuo atveju, kai darbuotojo sveikatos sutrikimas nėra tokio sunkaus laipsnio, kad būtų nesuderinamas su tolesniu darbu, tačiau jo neįgalumas objektyviai apsunkina tinkamą darbo pareigų vykdymą, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas.
Jei neįgalumas nuslepiamas
Jeigu darbuotojas, nuslėpdamas nuo darbdavio savo neįgalumo faktą, nepateikia su neįgalumu susijusių dokumentų, iš darbdavio negali būti reikalaujama tokio darbuotojo atžvilgiu taikyti teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias papildomas apsaugas (garantijas) neįgaliesiems. Šiuo atveju darbuotojas pats prisiima potencialią riziką (savo veiksmais pripažįsta savo norą nesinaudoti garantijomis).
VDI informacija