2024 m. birželio 6 d. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ gavo atsakymą iš Finansų viceministrės Vaidos Markevičienės, kuriame ji teigė, kad Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymas steigti Valstybinį komercinį banką, kuriam pritarė ir Prezidentas G. Nausėda, buvo Vyriausybėje svarstytas dar 2020 m. ir atmestas. Nepaisant to, kad Lietuvoje komercinių bankų palūkanos yra aukščiausios Europoje ir yra net 22 proc. didesnės nei ES vidurkis, viceministrė teigė, jog daug daroma, kad jos sumažėtų ir žadėjo, kad artimiausiu metu bus priimti nauji įstatymai, kurie leis jas sumažinti. Kodėl šie įstatymai nebuvo priimti anksčiau, nors oligopolinę padėtį Lietuvos rinkoje užėmę du švediški bankai yra jau dešimtmetį patys pelningiausi Europoje, ji neatsakė.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ raštą dėl komercinių bankų piktnaudžiavimo skaityti čia.
Visą atsakymą skaityti žemiau.
| Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ | 2024-05- Nr. Į 2024-03-13 Nr. 10-46 |
| Kopija Į 2024-03-14 Nr. S-739 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai DĖL KREIPIMOSI | |
Finansų ministerijoje gautas Vyriausybės kanceliarijos persiųstas Jūsų 2024 m. kovo 13 d. raštas Nr. S-739, kuriame išdėstytas susirūpinimas, susijęs su Lietuvos komercinių bankų veikla, bei pateikiami pasiūlymai (raginimai) imtis veiksmų prieš oligopolinę padėtį užėmusių komercinių bankų piktnaudžiavimus bei steigti valstybinį komercinį banką, kuris suteiktų paskolas už teisingas palūkanas ir skatintų Lietuvos ūkio pažangą, konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą.
Dėkojame už pateiktus pasiūlymus bei Jūsų siekį gerinti Lietuvos verslo ir darbo aplinką.
Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad valstybinio komercinio banko steigimo klausimas dar 2020 metais buvo svarstomas įvairiuose valstybės institucijų formatuose, tačiau šiai iniciatyvai pritarta nebuvo.
Pastebėtina, kad Lietuva jau turėjo valstybinių bankų, tačiau tai nepasiteisino. Pagrindinės priežastys – neefektyvus valdymas, dideli nuostoliai, skaidrumo stoka, poreikis didelėms valstybės investicijoms į naujas technologijas. Svarbu pažymėti, jog tokio banko veikloje negali būti jokių lengvatų, valstybinis bankas turėtų konkuruoti su kitai bankais vienodomis rinkos sąlygomis. Jei būtų suteikta lengvatų, tai reikštų konkurencinius iškraipymus, būtų pažeidžiamos valstybės pagalbos teikimo taisyklės, kurių laikymosi kontrolę užtikrina Europos Komisija. Be to, pradinės išlaidos bankui įsteigti yra didelės. Banko įstatinio kapitalo reikalavimas – 5 mln. eurų (specializuotam bankui, kuris neteikia investicinių paslaugų – 1 mln. eurų). Taip pat reikalingos papildomos investicijos į infrastruktūrą, žmogiškąjį kapitalą ir kt. Reguliaciniai reikalavimai (banko steigimuisi, licencijavimui, veiklos rizikos ribojimui) visiems bankams yra vienodai griežti. Bankai, teikdami paslaugas, privalo įvertinti visas rizikas ir jų amortizavimui privalo nuolatos vykdyti riziką ribojančius normatyvus (kapitalo pakankamumo, likvidumo, sverto, didelių pozicijų), taip pat sukaupti atitinkamus kapitalo rezervus (anticiklinį, sisteminės rizikos), laikytis griežtų reikalavimų, taikomų banko valdymui ir jo valdymo organams, vykdyti pinigų plovimo prevencijos ir kitus reikalavimus. Taigi nėra prielaidų, kad valstybinio komercinio banko paslaugos būtų teikiamos pigiau. Todėl abejotina, ar valstybinio komercinio banko steigimas tenkintų gyventojų ir verslo lūkesčius, visuomenės poreikius.
Jūsų kreipimosi kontekste taip pat norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad, siekiant sutelkti žinias ir kompetencijas vienoje stiprioje nacionalinėje plėtros įstaigoje (toliau –NPĮ), suvienodinti ir optimizuoti NPĮ veiklos praktiką bei fondų valdymą įvairiose investavimo srityse, sukuriant prielaidas pritraukti institucinių investuotojų, sustiprinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, tvariai padidinti finansinių priemonių pasiūlą finansiškai gyvybingiems projektams, 2023 m. buvo atliktas keturių nacionalinių plėtros įstaigų (UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – INVEGA), UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“, UAB „Valstybės investicijų valdymo agentūra“ ir UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“) konsolidavimas, po kurio Lietuvoje turime vieną NPĮ (INVEGĄ). INVEGOS įstatinis kapitalas, Lietuvos Vyriausybės sprendimu padidintas 45,4 mln. Eur, t. y. nuo 8 iki 53,4 mln. Eur, o 2024 m. gegužės 29 d. Lietuvos Vyriausybės sprendimu padidintas dar 150 mln. Eur, t. y. beveik 4 kartus, kas leidžia pritraukti daugiau privačių lėšų ir didina investuotojų pasitikėjimą. Be to, konsoliduotoje NPĮ optimizuota veiklos ir fondų valdymo praktika, sukurtos prielaidos diversifikuoti finansavimo šaltinius bei didinti finansinių priemonių pasiūlą finansiškai gyvybingiems projektams verslo sektoriuje finansuoti, yra užtikrinamas vieno langelio principo taikymas bei didesnės investicijos verslui, taip pat praplečiamos galimybes priraukti stambius tarptautinius investuotojus, padidintas Lietuvos NPĮ žinomumas tarptautinėje rinkoje, užtikrinant kokybišką ir skaidrų viešojo investavimo standartą. Stipri NPĮ sutelkė įvairius finansavimo šaltinius svarbioms Lietuvos ekonomikos sritims, tame tarpe ir verslui, finansuoti (verslui, inovacijoms, energijos efektyvumo didinimui, atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai), skatins tvarų finansavimą.
Svarbu paminėti, kad 2023 m. gruodžio 1 d. finansų ministrė pasirašė sutartį su Europos Komisija dėl „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymo, kuris dar lapkričio pradžioje buvo patvirtintas Ekonomikos ir finansų reikalų Taryboje Briuselyje. Papildytą „Naujos kartos Lietuva“ planą sudaro 1,7 mlrd. eurų naujų investicijų, įskaitant priemones verslui, žaliosioms, inovatyvioms, skaitmeninėms technologijoms, aukštos pridėtinės vertės produktų gamybai ir eksportui, kibernetiniam saugumui, daugiabučių renovacijai, netaršaus transporto bei atsinaujinančių energijos išteklių gamybos plėtrai. Pastebėtina, kad naujos priemonės ne tik sustiprins mūsų energetinį savarankiškumą, bet ir prisidės prie Lietuvos verslo konkurencingumo. Reikšmingiausios naujos investicijos koncentruotai planuojamos nukreipti į dvi sritis: 1 mlrd. eurų skiriama paskoloms verslui bei kitoms finansinėms priemonėms įgyvendinti ir papildomi 550 mln. eurų – investicijoms į elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius.
Pastebėtina, kad nuo 2016 m. Lietuva ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant paskatinti finansinių technologijų (toliau – Fintech) industrijos plėtrą Lietuvoje. Tai lėmė siekis didinti konkurenciją ir inovacijas bei didinti vartotojams finansinių paslaugų pasirinkimą bei jų kokybę, mažinant koncentraciją finansų rinkų sektoriuje, kuriame dominavo keli bankai. Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku subūrė tarpinstitucinę darbo grupę finansinių technologijų industrijai Lietuvoje plėtoti, kuri parengė Fintech industrijos plėtros Lietuvoje veiksmų planą, apėmusį priemones, skirtas sukurti palankią teisinę aplinką, finansinių technologijų produktų ir paslaugų paklausą, kapitalo kiekviename plėtros etape bei profesionalios darbo jėgos pasiūlą. Planas kasmet buvo atnaujinamas ir sėkmingai įgyvendinamas, o 2023 metais Finansų ministerija kartu su kitomis valstybės įstaigomis, institucijomis, atsakingomis už rinkos dalyvių reguliavimą ir priežiūrą, bei rinkos dalyviais parengė 2023–2028 metų Fintech sektoriaus plėtros Lietuvoje gaires, taip pat finansų ministro 2023 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1K-247 patvirtintas 2023–2028 metų Fintech plėtros Lietuvoje veiksmų planas (toliau – Fintech planas). Finansų ministerija kartu su kitomis institucijomis ir rinkos dalyvių atstovais įgyvendina Fintech plane numatytus veiksmus, kuriais siekiama skatinti kokybinę Fintech sektoriaus plėtrą Lietuvoje, į Lietuvą pritraukti inovatyvių Fintech sprendimų, pasiekti, kad Lietuva taptų Fintech kompetencijų centru, taip pat kad Lietuva būtų saugi ir patikima jurisdikcija bei taptų tarptautiniu mastu pripažinta ir atpažįstama kaip Europos Fintech centras. Fintech plano įgyvendinimas prisidės prie Fintech sektoriaus kuriamos aukštos pridėtinės vertės šalies ekonomikai ir tiesioginės naudos vartotojams auginimo, įskaitant didesnio finansinių paslaugų pasiūlos spektro, konkurencingesnių paslaugų kainų vartotojams, taip pat naujų gerai apmokamų darbo vietų didėjimo ir sustiprins Lietuvos, kaip technologiškai pažangios šalies, pozicijas.
Taip pat norėtume atkreipti dėmesį į Finansų ministerijos ir Lietuvos banko pateiktas dvi siūlomas iniciatyvas žmonėms – nekilnojamąjį turtą perkantiems su būsto paskola suteikti realią galimybę rinktis palūkanų normos rūšį, įpareigojant kredito įstaigas pateikti informaciją tiek apie fiksuotas, tiek ir apie kintamas palūkanų normas bei iki 1 euro sumažinti pagrindinės mokėjimų sąskaitos paslaugų krepšelio kainą, papildomai taikant 50 proc. lengvatą nepasiturintiems.
Verslas taip pat sulauks aktualių pakeitimų – siūloma sukurti lyginamąją mokėjimo paslaugų įkainių svetainę, skirtą smulkiajam verslui palyginti aktualių mokėjimo paslaugų įkainius. Planuojama, jog svetainę administruotų Lietuvos bankas. Tokiu būdų smulkus ir vidutinis verslas galėtų pasirinkti paslaugų teikėją, kuris geriausiai atitiktų jų poreikius. Taip pat būtų skatinama konkurencija ir mažinami tiek paslaugų teikimo įkainiai, tiek ir šiuo metu verslui tenkanti administracinė našta.
Taip pat norėtume paminėti būsimą teisėkūros pasiūlymą, kuriuo siekiama peržiūrėti galiojantį teisinį reguliavimą ir atlikti atitinkamus teisės aktų pakeitimus siekiant supaprastinti ir atpiginti vartotojui būsto paskolų refinansavimo procesą.
Pastebėtina, kad būsto paskolų refinansavimo mastai Lietuvoje itin maži, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jau kelerius metus mažėja kredito davėjų taikoma marža, refinansavimas galėtų padėti vartotojams sumažinti būsto paskolų išlaidas. Dabartinis būsto paskolų refinansavimo procesas (t. y. naujos būsto paskolos sutarties sudarymas ir turimos būsto paskolos grąžinimas) daugeliui vartotojų nepatrauklus arba netgi neprieinamas, nes yra sudėtingas, vartotojas jo metu patiria reikšmingo dydžio papildomas vienkartines išlaidas.
Finansų ministerijos vertinimu, supaprastinus būsto paskolos refinansavimo procesą ir sumažinus su tuo susijusias išlaidas, vartotojų galimybės pasinaudoti palankesne rinkos ir individualia situacija reikšmingai padidėtų, taip pat didėtų būsto paskolų davėjų konkurencija. Tai prisidėtų prie mažesnių būsto paskolų kainų šių paskolų gavėjams ir Lietuvos būsto kreditavimo rinkos vystymosi. Artimiausiu metu numatoma pradėti rengti teisės aktų pakeitimo projektus ir juos derinti su institucijomis.
Finansų viceministrė Vaida Markevičienė