2023 m. kovo 27 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis Finansų ministerijoje dalyvavo Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime, kuriame Finansų viceministrė Rūta Bilkšytė pristatė Vyriausybės parengtas mokestinių įstatymų pataisas.
Pasak jos, šiomis pataisomis siekiama palaipsniui suvienodinti visus mokesčius, nepriklausomai nuo to kokia veiklos formą (individuali veikla, verslo liudijimas) asmenys pasirenka ir padidinti jų progresyvumą, kad didesnes pajamas gaunantys asmenys daugiau prisidėtų prie bendros gerovės kūrimo.
Viceministrė pažymėjo, kad tai daryti ragina ir Europos komisija bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Paklausta kodėl Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupė, 2021 metais dirbusi beveik kiekvieną mėnesį, 2022 m. nebuvo nei karto susirinkusi, nors ministrė G. Skaistė buvo pažadėjusi tokius susitikimus tęsti, viceministrė R. Bilkšytė atsakė, kad pernai dėl greitai besikeičiančios pasaulinės ekonomikos padėties ministerija dar nebuvo pati galutinai apsisprendusi dėl mokestinių pataisų ir tikslino skaičiavimus, rodančius jų poveikį ūkiui ir Lietuvos biudžetui.
Viceministrė palygino Finansų ministeriją su gydytojų konsiliumu, kuris sprendžia kaip gydyti ligonį ir tik tada, kai jis apsisprendžia, ligoniui pateikiamos gydymo galimybes.
Labiausiai mokesčiai bus didinami individualia veikla ir su verslo liudijimais dirbantiems asmenims, kurie uždirba daugiausiai – advokatai, antstoliai, notarai, žurnalistai, pramogų verslo „žvaigždės“.
Individualia veikla užsiimantiems asmenims bus leista be dokumentų, įrodančių išlaidas, į sąnaudas įtraukti ne 30 proc. kaip dabar, o 20 proc. galimų sąnaudų.
Dalis stambaus verslo ir kitų darbdavių organizacijų atstovai palaikė mokesčių didinimą individualia veikla užsiimantiems asmenims, teigdami, jog tai sumažins mokestinę neteisybę, kai šie moka mažiau mokesčių. Tačiau individualia veikla ir su verslo liudijimais dirbančiųjų organizacijų atstovai tam kategoriškai nepritarė ir balandžio 4 d. aptars šiuos pasiūlymus tam skirtame susitikime su Finansų ministerijos atstovais.
Didės apmokestinimas ir tiems asmenims, kurių pajamos per metus viršija 60 ir 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydį.
Pusė daugiausiai uždirbančių asmenų yra įmonių vadovai, kurie gali savo pajamas pasiimti mažiau apmokestintais būdais (dividendais nuo pelno, jiems priklausančių akcijų pardavimais ir panašiai), todėl, kad būtų to išvengta, ketinama visas jų per metus gautas pajamas susumuoti ir apmokestinti vienodu dydžiu.
Daug aistrų keliantis Nekilnojamojo turto mokestis dėl laiko trūkumo nebuvo svarstomas ir perkeltas posėdžiui, kuris įvyks po Šv. Velykų.
Tačiau Finansų ministerijos atstovai ragino jam pritarti, nes pusė gyventojų už pirmą būstą šio mokesčio nemokės, jei jis yra mažesnis nei savivaldybės nekilnojamojo turto mediana, mokestis vidutiniškai Lietuvoje bus tik apie 14 eurų per metus, o gautos lėšos bus skirtos savivaldybėms, kurios Lietuvoje, pasak tarptautinių organizacijų, gauna per mažai pajamų, palyginus su kitomis šalimis.
Finansų ministerijos skaičiavimais, neįskaitant galimą Gyventojų neapmokestinamo dydžio pakeitimą, siūloma mokesčių reforma 2026 m. Lietuvos biudžetui per metus duos 447 mln. pajamų, o atmetus siūlomas mokestines lengvatas, kurios bus 271 mln. dydžio , Lietuvos biudžetas gaus 176 mln. eurų daugiau pajamų.
2023 m. balandžio 25 d. mokesčių reforma bus svarstoma Trišalės tarybos posėdyje.