2025 m. vasario 27 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis kartu su kitų profesinių sąjungų atstovais susitiko su Finansų ministru Rimantu Šadžiumi aptarti darbuotojams svarbius naujos Vyriausybės planus.
Profesinių sąjungų atstovai pritarė Vyriausybės planams didinti mokesčių progresyvumą, kad turtingieji daugiau prisidėtų prie valstybės gerovės kūrimo ir krašto apsaugos stiprinimo, bei pažymėjo, kad prieštarautų, jei būtų didinamas PVM.
Ministras atskleidė, kad finansų ministerijai atlikus tyrimą išaiškėjo, kad sumažinus PVM, kainos nesumažėja ir auga ne darbuotojų atlyginimai, o verslininkų pelnai.
R. Garuolis atkreipė dėmesį, kad padidinus PVM nors vienu procentu, verslininkai, dangstydamiesi mokesčių padidėjimu, kainas padidina daug daugiau.
R. Šadžius atskleidė, kad mokesčių reforma bus vykdoma progresyvumo didinimo linkme, nes tai yra numatyta valdančios koalicijos sutartyje, o PVM didinti neketinama, nes Lietuvoje jis yra vienas iš didžiausių Europoje, o kai kurie vartojimo mokesčiai ne pirmo būtinumo prekėms tokie kaip „cukraus mokestis“ gali būti didinami.
R. Garuolis atkleidė, kad profesinės sąjungos jau seniai siūlo vėl suvienodinti Gyventojų pajamų (GMP) ir Pelno mokesčius. 2009 m. dėl krizės Pelno mokestis buvo „laikinai” sumažintas nuo 20 proc. iki 15 proc., šiemet jis padidėjo iki 16 proc., bet kaimyninėse šalyse jis yra didesnis, o Estijoje bus didinamas iki 23 proc.. Šiuo metu visos ekonomistų prognozės rodo, kad krizės Lietuvoje nebus, reikia skirti papildomų lėšas valstybės gynybai, todėl būtų teisinga, kad verslininkai, kurie turi daugiau turto nei darbuotojai, vienodai su jais prisidėtų prie Lietuvos ir tuo pačiu savo turto saugumo.
Lietuvos profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotojas atkreipė, kad profesinės sąjungos pritaria beveik visoms Europos komisijos rekomendacijoms Lietuvai socialinėje ekonominėje srityje, todėl paragino naująją Vyriausybę labiau į jas atsižvelgti.
R. Garuoliui atskleidus, kad profesinių sąjungų nariai skundžiasi, jog Nacionalinė ir šakų sutartys nevykdomos, nes papildomoms profesinių sąjungų garantijoms nėra skirtas papildomas finansavimas, Finansų ministras atsakė, kad naujoji Vyriausybė jau paskyrė kolektyvinėms sutartims vykdyti papildomas lėšas, kurių senoji Vyriausybė nenumatė. Jis pažymėjo, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba jau gavo visas trūkstamas lėšas profesinių sąjungų garantijoms įgyvendinti.
Europos Sąjungoje svarstant Viešųjų pirkimų reglamentavimo tvarką, pasak R. Garuolio, Lietuvos profesinės sąjungos pritaria Europos profesinių sąjungų raginimams, kad valstybės ir savivaldybės pirktų prekes ne tik pagal žemiausią kainą, bet ir atsižvelgtų ir į kitus kriterijus. Jau beveik visi ES šalyse pritaria, kad reikia atsižvelgti į „žalumo”, neįgaliųjų įdarbinimo kriterijus, todėl būtina įtraukti socialinius kriterijus, kad viešuosius pirkimus laimėtų ne verslininkai, kurie pasiūlo mažiausią kainą, nes moka savo darbuotojams mažiausius atlyginimus ir taupo lėšas darbuotojų darbo saugai, o tos įmonės kurios savo darbuotojais rūpinasi ir yra sudariusios kolektyvines sutartis.
R. Garuoliui paprašius paskatinti Profesinių pensijų fondų steigimą, įtraukiant juos į Nacionalinę ir šakos kolektyvines sutartis, Finansų ministras atsakė, kad puikiai žino šį klausimą ir palaiko šį pasiūlymą, bet tai, pasak jo, jau yra ne jo, o Socialinių reikalų ir darbo ministerijos atsakomybė.
R. Garuolis pasiūlė suvienodinti Lietuvos mastu socialinių išmokų ir baudų apskaičiavimą, susiejant jį su paskutiniu praėjusių metų Vidutinių šalies darbo užmokesčio (VDU) dydžiu, kaip tai Lietuvai rekomenduoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), nes dabar vienos baudos ir išmokos skaičiuojamos nustatant fiksuotą pinigų sumą, kitos – susiejus jas su minimalia mėnesine alga, o dar kitos – su VDU. Tai sukelia painiavą, gaištamas laikas indeksuojant skirtingas baudas ir išmokas, kurios augant kainoms ir atlyginimams tampa nebeefektyvios.
Finansų ministras susidomėjo šiuo pasiūlymu ir pažadėjo ištirti jo įgyvendinimo galimybėmis.
Profesinių sąjungų atstovai pasiūlė 0.6 proc. GMP dalį, kurios gyventojai nepaskyrė konkrečiai profesinei sąjungai, skirti nacionaliniams profesinių sąjungų susivienijimams, kurie atstovauja visus darbuotojus Trišalėje taryboje. Taip būtų sustiprintas europinis socialinis dialogas Lietuvoje bei palengvintas Vyriausybės ir ministerijų darbas, nes profesinės sąjungos galėtų samdyti ekspertus ir pateikti joms efektyvesnes rekomendacijas.
Finansų ministras R. Šadžius padėkojo profesinių sąjungų atstovams už pateiktus pasiūlymus ir pastabas. Pažymėjęs, kad šiuo metu Vyriausybė svarsto įvairias mokestines įstatymų pataisas, ministras paprašė susitikimo dalyvių atsiųsti savo senus arba naujus pasiūlymus dėl mokesčių reformos per dvi savaites iki pateikiant juos svarstyti Seime raštu į ministeriją arba asmeniškai jam.