2021 n, kovo 31 d. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ gavo iš Finansų ministerijos atsakymą į savo paklausimą apie tai kiek kainuotų Nacionalinės kolektyvinės sutarties išplėtimas viešųjų įstaigų darbuotojams. Skaityti čia.
Finansų miniterijos rašte rašoma: „Pagal kompetenciją informuojame, kad Finansų ministerija nedisponuoja informacija apie valstybės ir savivaldybių viešąsias įstaigas bei šių įstaigų profesinių sąjungų narius, todėl lėšų poreikio siūlomam sutarties išplėtimui apskaičiuoti neturime galimybės“.
Toks atsakymas stebina, nes Socialinių reikalų ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, atsakydamas į Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ prašymą išplėsti Nacionalinės sutarties taikymą ir viešųjų įstaigų darbuotojams, kad darbuotojai dirbantys tą patį darbą nebūtų diskriminuojami dėl įmonės statuso, (skaityti čia), savo rašte nurodė tokią Finansų ministerijos nuomonę šiuo klausimu: „Finansų ministerija nepritaria nacionalinės kolektyvinės sutarties išplėtimui, kadangi tai pareikalautų papildomų lėšų nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje numatytoms garantijoms įgyvendinti, o Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme papildomos lėšos šiam tikslui nėra numatytos.
Taip pat Finansų ministerija pažymi, kad atsižvelgiant į dėl COVID-19 pandemijos išaugusį neapibrėžtumą, pagal atnaujintą šalies ekonominės raidos scenarijų 2021 metais numatomas mažesnes pajamas, didesnį valdžios sektoriaus deficitą ir skolą, toliau prisiimant papildomus ilgalaikius įsipareigojimus ir augant valdžios sektoriaus skolai, valstybės skolos lygis vidutiniu laikotarpiu (2021–2024 m.) priartėtų prie 60 procentų bendrojo vidaus produkto ir tai keltų riziką viešųjų finansų tvarumui“. Skaityti čia.
Taigi, aiškėja, kad Socialinių reikalų ir darbo ministerijai rašytame atsakyme pateiktas Finansų ministerijos teiginys, kad Nacionalinės kolektyvinės sutarties išplėtimas viešųjų įstaigų darbuotojams „keltų riziką viešųjų finansų tvarumui“ neturi pagrindo, nes nėra paremtas apskaičiavimais.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis savo 2021 m. kovo 22 d. rašte Finansų ministrei G.Skaistei atkreipė dėmesį, kad Nacionalinės sutarties išplėtimas viešųjų įstaigų darbuotojams neturėtų kainuoti daug, nes bazinis pareiginės algos dydis viešųjų įstaigų darbuotojams yra netaikomas, suteikiant darbuotojams Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje numatytas papildomas atostogų dienas, reikalingos papildomos lėšos tik už pavadavimą, o profesinių sąjungų nariai, kuriems yra taikomos papildomos atostogų dienos, sudaro mažumą visų viešųjų įstaigų darbuotojų. Skaityti čia.
Be to, už atostogaujančių ar susirgusių darbuotojų darbą numatyti priedai, kurie yra 10-40% dienos darbo užmokesčio dydžio, Lietuvoje yra mokami retai, nes dažniausiai jie nėra įtraukiami į darbo apmokėjimo sistemos aprašą.
Didžiausią papildomų išlaidų, skirtų Nacionaliniai kolektyvinei sutarčiai išplėsti, dalį sudarytų apmokėjimas už darbą, kai vietoj atostogaujančio darbuotojo, į darbą iškviečiamas kitas darbuotojas. Tokie atvejai yra būdingi Greitosios medicinos pagalbos stočių darbuotojams, tačiau kitose viešosiose įstaigose jie pasitaiko rečiau.
Stebina, kad Finansų ministerija nesikreipė į Socialinės apsaugos ir darbo bei kitas ministerijas ir valstybės institucijas, kad gautų reikalingus duomenis apie profesinių sąjungų narių skaičių ir lėšų, skiriamų pavadavimui apmokėti, dydį.
Pateikiame visą Finansų ministerijos atsakymą.
| Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ | Į 2021-03-22 Nr. 10-039 |
DĖL LĖŠŲ POREIKIO 2021 METŲ NACIONALINĖS KOLEKTYVINĖS SUTARTIES IŠPLĖTIMUI VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJAMS |
Susipažinome su Jūsų raštu „Dėl lėšų, reikalingų nacionalinės kolektyvinės sutarties išplėtimui viešųjų įstaigų darbuotojams“.
Pagal kompetenciją informuojame, kad Finansų ministerija nedisponuoja informacija apie valstybės ir savivaldybių viešąsias įstaigas bei šių įstaigų profesinių sąjungų narius, todėl lėšų poreikio siūlomam sutarties išplėtimui apskaičiuoti neturime galimybės. Mūsų nuomone, tokią informaciją galėtų pateikti atskiros ministerijos ir savivaldybės.
Taip pat informuojame, kad finansų ministro valdymo srities viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra nėra įsteigusi profesinės sąjungos.
Aldona Mickevičienė