2021 m. vasario 1 d. paskelbti Europos Sąjungos (ES) statistikos departamento EUROSTAT duomenys rodo, kad nedarbas ES toliau auga. 2020 gruodžio mėnesį ES nedarbas pasiekė 7.5%, palyginus su 6.5% gruodžio mėn. 2019. Lietuvoje 2019 gruodžio mėn. nedarbo lygis buvo 6.4 %, 2020 gruodžio mėnesį -10.1%. Tarp kitų ES šalių, Lietuvą lenkia tik Ispanija, kurioje 2020 gruodžio mėn. nedarbo lygis pasiekė 16.2 %.
Vertinant situaciją darbo rinkoje ir augantį nedarbą Covid-19 pandemijos sukeltoje krizinėje situacijoje, Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinis sekretorius Luka Visentinis (Luca Visentini) sako, jog antroji Covid -19 banga lemia antrąją nedarbo augimo bangą. Vakcina nuo nedarbo augimo yra darbo vietų ir atlyginimų apsaugos priemonių taikymas. Greitai ES šalis turėtų pasiekti Ekonomikos gaivinimo fondo finansinė parama.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkų grupė, vadovaujama prof. dr. Romo Lazutkos, atliko socialinės politikos reakcijos į COVID-19 krizės pasekmes, nedarbo ir skurdo padėties analizę bei parengė rekomendacijas Lietuvai. Projektą rėmė Lietuvos mokslo taryba. (Projektas P-COV-20-29).
Analizuodami darbo rinkos situaciją bei politikos reakcijos į nedarbo augimą dėl COVID-19 (priemonių veiksmingumo iš ilgalaikės perspketyvos) mokslininkai pasiūlė konkrečias rekomendacijas:
1. Pailginti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmę nuo dabartinių 9 iki 12 mėn..
2. Kaip papildomą priemonę pandemijos ir kitų krizių metu, pratęsti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmę nuo 12 iki 18 mėn., kuomet Statistikos departamentas fiksuoja nedarbo lygio augimą tris ketvirčius iš eilės.
3. Sumažinti socialinio draudimo stažo reikalavimą nuo 12 iki 6 mėn. laikotarpiais kai Statistikos departamentas fiksuoja bent 1 proc.p. nedarbo lygio augimą palyginus su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu arba Statistikos departamentas fiksuoja nedarbo lygio augimą tris ketvirčius iš eilės palyginus su ankstesnių metų atitinkamais ketvirčiais.
Antroji ir trečioji rekomendacijose nurodytos krizinio laikotarpio priemonės galėtų būti atšaukiamos, kai nedarbas ima mažėti tris ketvirčius iš eilės.
4. Tam, kad prailginus išmokos mokėjimo trukmę, o krizių metu ir sutrumpinus draudimo stažo reikalavimus nepadidėtų moralinė rizika, t. y. kad neplistų praktika, kuomet sąmoningai įsidarbinama trumpam laikotarpiui ir išėjus iš darbo neskubama vėl įsidarbinti, rekomenduojama įvesti vieno mėnesio laukimo periodą išėjusiems iš darbo savo noru, t. y. išmoka pradedama mokėti tapus bedarbiu tik nuo antro mėnesio pradžios.
5. Laikiną darbo paieškos išmoką (200 eurų) reformuoti transformuojant ją į pastovią socialinės paramos ieškantiems darbo išmoką. Siūloma padaryti ją kaip tarpinę grandį tarp nedarbo socialinio draudimo ir socialinės paramos išmokos. Tai būtų Sodros išmokos tęsinys tiems, kam baigėsi jos mokėjimo laikas, tačiau būtų finansuojama iš valstybės biudžeto, kai mokamos kartu teikiant Užimtumo tarnybos integracijos į darbo rinką pagalbos priemonės ir taikant griežtus reikalavimus dėl aktyvios darbo paieškos. Naujos išmokos mokėjimo maksimali trukmė būtų 6 mėn., o jos dydis sutaptų su Minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), kuris 2020 m. yra 257 eurai. Tiems, kas gauna Sodros nedarbo draudimo išmoką mažesnę už MVPD, būtų mokama dalis naujos išmokos, kad ji kartu su Sodros mokama išmoka pasiektų MVPD.
Parengė Daiva Kvedaraitė