2019 m. rudenį Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) paskelbė 15 prioritetų naujam Europos Sąjungos (ES) institucijų mandatui. Europos profesinių sąjungų konfederacija atstovauja 45 milijonams darbuotojų iš 90 nacionalinių profesinių sąjungų 38 Europos šalyse ir 10-je Europos profesinių sąjungų federacijų. ETUC nustato žemiau išdėstytus prioritetus naujam ES institucijų mandatui, ypač naujosios Komisijos darbo programai ir strateginei ateinančių penkerių metų darbotvarkei. Jie skirti Europos ir nacionalinėms institucijoms, socialiniams partneriams ir suinteresuotosioms šalims, kurie padėtų kurti teisingesnę Europos ateitį, paremtą demokratija ir socialiniu teisingumu, tiksliu perėjimu, kokybiškomis darbo vietomis, geresnėmis darbo sąlygomis ir didesniais atlyginimais.
1. Europos ateitis ir demokratija. Kurti Europos demokratijos aljansus įtraukiant socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas kartu su politiniais ir instituciniais atstovais. Užtikrinti visišką socialinių partnerių dalyvavimą paskelbtoje konferencijoje dėl Europos ateities ir visose kitose susijusiose konsultacijose ir pasiūlymuose dėl Europos ateities, Teisinės valstybės ir galimų konstitucinių reformų bei Sutarties pakeitimų, įskaitant stipresnį Europos Parlamento vaidmenį ir kvalifikuotos daugumos balsavimo procedūros taikymo išplėtimą, visiškai gerbiant socialinių partnerių autonomines derybas ir susitarimus. Visomis šiomis iniciatyvomis turėtų būti siekiama atnaujintos Europos socialinės sutarties, socialinės pažangos protokolo ir stipresnio socialinio dialogo bei demokratijos visais lygmenimis. kartu užtikrinant, kad visose ES politikos srityse būtų kreipiamas deramas dėmesys socialiniam ir aplinkos tvarumui.
2. Ekonominis valdymas. Pradėti įgyvendinti neeilinį valstybės ir privačių investicijų planą, siekiant sukurti kokybiškas darbo vietas, įgyvendinant mokestines galias, kad būtų sudarytos sąlygos viešosioms investicijoms ir investicijoms į viešąsias paslaugas. Reformuoti Europos ekonominės politikos sistemą, kad būtų skatinamos didesnės viešosios ir privačios investicijos, siekiant didesnės valstybių narių ekonominės konvergencijos ir didinant ekonominę bei socialinę sanglaudą įgyvendinant klimato tikslus. Tobulinti Europos stabilumo ir augimo paktą, EPS valdymą, Europos semestro procesą ir ES biudžetą, siekiant sukurti investicijoms, socialinių problemų sprendimui ir aplinką tausojantiems veiksmams palankesnę aplinką ir įgyvendinti „auksinę taisyklę“, pagal kurią naujos viešosios investicijos yra finansuojamos iš skolintų lėšų ir atimamos apskaičiuojant deficitą nustatant Stabilumo ir augimo pakto tikslus. Apsvarstyti galimybę įdiegti Europos nedarbo perdraudimo sistemą, kuri padėtų įveikti makroekonominius sukrėtimus darbo rinkose. Apsvarstyti galimybę nustatyti socialines ir aplinkos sąlygas naudojant Europos fondus. Visų pirma į socialines ESF + sąlygas turėtų būti įtrauktas ir Europos socialinių teisių ramsčio principų laikymasis, taip pat deramas dėmesys socialiniam dialogui, kolektyvinėms deryboms ir darbuotojų dalyvavimo teisėms.
3. Mokesčių politika. Kovoti su mokesčių vengimu ir mookesčių slėpimu, įskaitant aljansus su pilietinės visuomenės organizacijomis. Visiškai gerbdami tai, kad gyventojų pajamų apmokestinimo politika išlieka nacionaline kompetencija, didinti gyventojų pajamų apmokestinimo progresyvumą, taip pat maksimalius ribinius mokesčių tarifus,. Įdiegti bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę visoms ES įmonėms. Įdiegti bendrą minimalų pelno mokesčio tarifą ir atsverti įmonių pelno mokesčio tarifų kritimą. Užkirsti kelią mokesčių vengimui skaitmeniniuose verslo modeliuose.
4. Atlyginimai ir kolektyvinės derybos. Pasiekti atlyginimų padidėjimą ir didesnę atlyginimų konvergenciją Europoje, siekiant panaikinti darbo užmokesčio skirtumus tarp šalių ir jų viduje (ypač tarp Rytų ir Vakarų), gerinti darbo užmokesčio dalį ekonomikoje, mažinti nelygybę ir didinti vidaus paklausą bei produktyvum, įskaitant: – visas turimas ekonominio ir socialinio valdymo priemones, tokias kaip Europos semestras, Užimtumo gairės, Europos socialinių teisių ramstis, socialinė rezultatų suvestinė ir visos kitos teisinės ir politinės priemonės; – trišalės darbo užmokesčio ir kolektyvinių derybų partnerystės sukūrimą, įtraukiant Europos ir nacionalinius socialinius partnerius ir institucijas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, stiprinti nacionalines sektorių kolektyvines derybas kaip pagrindinę teisę ir esminę lygybės ir klestėjimo priemonę visiems, be kita ko, pasitelkiant Europos teisinę priemonę:
skatinti teisę į kolektyvines derybas, įskaitant pagarbą teisei jungtis į organizacijas, leidžiančią sudaryti kolektyvines derybas ir stiprinančią / sukuriančią sektorines kolektyvines derybas kiekvienoje šalyje ir visose šalysenustatyti teisines struktūras, minimalaus darbo užmokesčio standartus ir didesnę atlyginimų konvergenciją;pakeisti viešųjų pirkimų taisykles, kad konkursus laimėtų įmonės, gerbiančios teisę į kolektyvines derybas ir sektorinius susitarimus.užtikrinti visišką vienodo užmokesčio už vienodą darbą principo įgyvendinimą. sprendžiant bet kokio pobūdžio darbo užmokesčio ir socialinio dempingo bei skirtumų problemą tarp šalių ir šalių viduje, taip pat tarptautinėse įmonėse visoje Europoje. Papildomai, parengti ir priimti ES direktyvą dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir privalomų priemonių, orientuotų į užmokesčio skaidrumą.
5. Socialinis dialogas. Gerinti paramą atnaujinant Europos tarpsektorinį, sektorinį ir nacionalinį socialinį dialogą, įskaitant:socialinių partnerių rėmimą įgyvendinant jų socialinio dialogo darbo programą 2019–2021 m. – svarbiausia, kad būtų sudarytas savarankiškas susitarimas dėl skaitmeninimo;visišką galiojančių autonominių susitarimų įgyvendinimo nacionaliniu ir sektorių lygiais rėmimą.gebėjimų stiprinimo priemonių ir finansavimą nacionaliniu lygiu sukūrimą/stiprinimą.Užtikrinti, kad socialinių partnerių susitarimai taptų teisiškai įpareigojantys, remiantis Sutarties nuostatomis ir įgyvendinant privalomą įgyvendinimo procesą, kurį reiktų aptarti su Europos Komisija.
6. Demokratija darbe. Reformuoti ES darbuotojų dalyvavimo teisinę sistemą ir Europos darbo tarybas (EDT), siekiant labiau įtraukiančio ir tvirtaus požiūrio į darbuotojų teises, tokias kaip teisę į informaciją, konsultacijas ir dalyvavimą. Veiksmai turėtų apimti: teisinę informacijos sistemą; darbuotojų konsultavimą ir dalyvavimą; teisiškai įpareigojančius minimalius darbuotojų atstovavimo įmonių valdybos lygmeniu standartai; lyčių lygybę ir įvairovę įmonių valdybose; ir EDT direktyvos peržiūrą.Į Europos direktyvą dėl deramo patikrinimo procedūros, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas žmogaus teisėms ir atsakingam verslo elgesiui, turėtų būti įtrauktos darbuotojų ir profesinių sąjungų teisės, atspindinčios pagrindines ES sutarčių ir ES pagrindinių teisių chartijos vertybes. Direktyvoje turėtų būti numatytos teisiškai įpareigojančios priemonės tarptautinėms bendrovėms, įskaitant tiekimo grandinę. Tai taip pat turėtų sustiprinti prevencinį požiūrį į atsakomybę ir teisių gynimo būdus už žmogaus teisių pažeidimus ir žalą aplinkai.
7. Europos socialinių teisių ramstis ir JT 2030 darbotvarkė. Sukurti Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) įgyvendinimo veiksmų planą; visapusiškai įtraukiant socialinius partnerius ir įvairias priemones, įskaitant įstatymus, politines priemones, tikslus ir standartus, Europos semestrą, socialinę rezultatų suvestinę ir daugiametę finansinę programą.Šiuo veiksmų planu turėtų būti siekiama įgyvendinti visus ESTR principus ir atitinkamas šiame ramstyje išvardintas konstatuojamąsias dalis. Tai turėtų būti padaryta remiantis nuodugnia esamų rezultatų, pasiektų vadovaujantis Europos ir nacionaliniais teisės aktais ir jau įgyvendintais veiksmais, analize; be kita ko, spręsti konkrečias iniciatyvas darbuotojų ir profesinių sąjungų teisių, švietimo ir mokymo, jaunimo nediskriminavimo ir lyčių lygybės, viešųjų paslaugų, socialinės apsaugos ir pensijų sistemų, minimalių pajamų sistemų, vaikų apsaugos, kovos su skurdu, nedeklaruojamo darbo, socialinio ir darbo užmokesčio dempingo srityse. JT darbotvarkės 2030 Darnaus vystymosi tikslai (DVT) turėtų būti įgyvendinti Europoje įtraukiant juos į Europos ekonomikos valdymą ir semestrą, ESTR įgyvendinimą ir ES strategiją po 2020 m.
8. Pramonės politika ir skaitmeninimas. Sukurti ir įgyvendinti „Europos pramonės politikos strategiją iki 2030 m.“, daugiausia dėmesio skiriant socialinei dimensijai ir anglies dvideginio pašalinimui. ES konkurencijos įstatymai turėtų būti persvarstyti ir pritaikyti atsižvelgiant į Europos pramonės ypatumus ir pramonės regionų poreikius. Užtikrinti įtraukesnį, socialiai teisingesnį perėjimą darbuotojams, įskaitant skaitmeninimą ir automatizavimą, siekiant, kad skaitmeninės technologijos pagerintų darbo sąlygas ir užimtumą. Sukurti ES investicijų priemones ir aktyvią darbo rinkos politiką, siekian padėti darbuotojams sektoriuose, kuriuose vyksta technologiniai pokyčiai, ir sušvelninti neigiamą poveikį. Tai turėtų apimti iniciatyvas kuriant bendrąją skaitmeninę rinką, kurioje gerbiami darbuotojai, jų teisės (į duomenų apsaugą, atsijungimą ir informavimą, konsultavimąsi ir dalyvavimą) bei jų darbo aplinka ir sąlygos.
9. Nestandartinis darbas. Užtikrinti vienodą užmokestį už vienodą darbą, garantuoti sąžiningas ir vienodas darbo sąlygas bei galimybę naudotis socialinėmis ir darbo teisėmis nestandartiniams darbuotojams, įskaitant platformos darbuotojus, ir reformuoti / išaiškinti konkurencijos įstatymus, kad savarankiškai dirbantiems ir laisvai samdomiems darbuotojams būtų suteikta teisė burtis į organizacjas ir vesti kolektyvines derybas. 10. Sveikata ir saugaĮ būsimą ES darbuotojų saugos ir sveikatos strategiją įtraukti siekį – iki nulio mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe ir iki nulio su darbu susijusio vėžio viziją, taip pat toliau peržiūrėti ES kancerogenų ir mutagenų direktyvą.Parengti ES direktyvą dėl psichosocialinės rizikos ir ES direktyvą dėl raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų.
11. Tvarus vystymasis, klimato pokyčiai, energetikos politika. Siekti, kad klimato veiksmai taptų vienu iš pirmųjų ES politikos prioritetų ir padidinti 2030 m. tikslą, kad iki 2050 m. būtų užtikrintas perėjimas prie nulinio grynojo išmetamų šiltnamio efektą sukelianių dujų kiekio; įskaitant konsultacijas su profesinėmis sąjungomis ir jų įtraukimą į EK darbo lauką, vadinamą Europos žaliuoju susitarimu. Tai turėtų būti grindžiama aktyviu ir įtraukiu ES valdymu, derinant aplinkos ir ekonominius bei socialinius aspektus.Sukurti teisingo pereinamojo laikotarpio planus, kad niekas neliktų nuošalyje, per viešas ir privačias investicijas užtikrinti kokybiškų darbo vietų kūrimą, perėjimą į kitą darbo vietą ir darbo vietų prognozavimą, tinkamą finansavimą (įskaitant Teisingo perėjimo fondą), socialinę apsaugą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, kenksmingų darbo sąlygų mažinimą ir sveikatos apsaugą bei saugą darbe.
12. Sąžiningas darbuotojų judumas, laisvas judėjimas ir komandiravimasPasiekti sąžiningą darbo jėgos judumą, pagrįstą vienodomis sąlygomis visiems darbuotojams, ir kovoti su piktnaudžiavimu, naudojant šias priemones:
• įsteigti Europos darbo tarnybą, kurioje aktyviai dalyvautų socialiniai partneriai;
• perkelti pataisytą darbuotojų komandiravimo direktyvą į nacionalinę teisę, visiškai atsižvelgiant į vienodų sąlygų taikymo principą; ir EK Įgyvendinimo direktyvą;
• įgyvendinti Mobilumo paketo išvadą, kuria siekiama vienodų sąlygų taikymo, lygių teisių ir apsaugos visoms mobiliųjų darbuotojų kategorijoms;
• peržiūrėti Reglamentą 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo tokiu būdu, kuris užtikrintų lygybę, adekvatumą ir socialinės apsaugos perkeliamumą visų kategorijų mobiliems darbuotojams be jokios diskriminacijos ir indeksavimo mechanizmų.
13. Migracija. Įgyvendinti išsamią Europos migracijos ir prieglobsčio darbotvarkę, įpareigojančią visas valstybes nares ir grindžiamą solidarumu, atsakomybe ir visapusiška pagarba žmogaus teisėms, įskaitant Dublino reglamentų peržiūrą ir paramą paieškai ir gelbėjimui jūroje.Sukurti saugius ir teisėtus ekonominės migracijos kanalus ir integracijos ir įtraukties politiką, pagrįstą vienodais migrantų požiūriais darbo rinkoje; įskaitant visišką integracijos partnerystės įgyvendinimą, kurį 2017 m. pasirašė Europos Komisija ir socialiniai partneriai.
14. Tarptautinė prekyba. Užtikrinti vykdytinas darbo nuostatas ir sankcijas už darbo teisių pažeidimus prekybos susitarimuose.Siekti visiško profesinių sąjungų dalyvavimo konsultacijose su Komisija dėl prekybos derybų įgaliojimų, pažangos, užbaigimo, įgyvendinimo ir vykdymo.
15. Išoriniai santykiai. Užtikrinti visišką pagarbą Europos socialinėms teisėms ir vertybėms, socialiniam dialogui ir socialinių partnerių dalyvavimui Europos kaimynystės politikoje, plėtros politikoje ir „EuroMed“ regione.Stiprinti ir reformuoti daugiašališkumą ir ginti Europos ekonomines, socialines ir aplinkos vertybes bei politiką daugiašalėse institucijose ir forumuose, įskaitant G7 ir G20.Visiškai apsaugoti darbo vietas ir darbuotojų teises bei užtikrinti darbuotojų apsaugą šiandien ir ateityje, vykstant „Brexit“ deryboms ir būsimiems susitarimams.