2020 m. balandžio 16 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis kartu su kitų Europos šalių profesinių sąjungų ekonomistais dalyvavo virtualioje diskusijoje apie būdus kovojant su korononaviruso sukeltos krizės pasekmėmis ir po krizinį laikotarpį.
Jei 2008 m. krizės metu Tarptautinis valiutos fondas, Europos komisija ir dauguma Europos sąjungos valstybių, tame tarpe Lietuva, laikėsi nuomonės, kad krizę įveikti galima tik griežtinant taupymą ir mažinant išlaidas viešajam sektoriui, tai šiuo metu vyrauja priešinga nuomonė, kad norint įveikti krizę būtina skatinti vartojimą ir įmonių likvidumą t. y. skolinti verslui lengvatinėmis sąlygomis, kad įmonės turėtų lėšų atsiskaityti su tiekėjais ir toliau tęsti ūkinę veiklą.
Taigi, dabar siekiama skatinti vartojimą, kuris savo ruožtu gaivintų ekonomiką, o ne vykdyti „griežto taupymo“ politiką, kuri stabdė vartojimą ir tokiu būdu pagilino ir prailgino krizę.
Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) viena iš vykdančiųjų sekretorių Lina Kar (Liina Carr) pasakė, kad įvairios Europos Sąjungos finansinės insttucijos šiuo metu yra surinkusios vieną trilijoną lėšų padėti įveikti pandemijos sukeltą krizę Europoje. Pasak jos, kiekvieną dieną ES institucijos priima vis naujus sprendimus, o padėtis keičiasi labai greitai, todėl labai svarbu išgirsti ir įvairių šalių profesinių sąjungų nuomonę, nes jos atstovauja didelę dalį Europos darbuotojų.
Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) Politikos skyriaus vadovas Markas Čilento ( Marco Cilento) pažymėjo, kad pokriziniu laikotarpiu profesinių sąjungų politika Europoje nesikeis, bus vykdoma „žalioji politika“, kovojama už lyčių lygybę darbe, skatinant moteris užimti vadovaujančias pareigas, socialinę politiką mažinančią atskirtį, progresinius mokesčius, socialinio dialogo stiprinimą, išsilavinimo kokybės gerinimą ir pn. Pastaroji krizė atskleidė sveikatos priežiūros svarbą ir „griežtos taupymos“ politikos kaidingumą „optimizuojant“ t. y. mažinant sveikatos apsaugos apimtis ir viešąjį sektorių.
Profesinių sąjungų atstovai pritarė, kad būtina suteikti kuo didesnę finansinę pagalbą, kuri dar tik ateina į šalių ūkį, ir mažinti biurokratines kliūtis ją gauti, bet taip pat jie nerimavo dėl to kaip vėliau reikės grąžinti gautus lengvatinius kreditus, nes daugelis šalių dar pilnai neatsigavo po praėjusios krizės ir jų įsiskolinimas sumažėjo mažai. Daugelis kėlė klausimus ar toks dosnus finansavimas įveikiant dabartinę krizę vėliau nepavirs į „griežto taupymo“ politikos laikotarpį, kai buvo mažinami arba įšaldomi atlyginimai ir pensijos, „optimizuojamas“ t. y. mažinamas viešasis sektorius. Ypač dėl to jaudinosi Pietų Europos šalių atstovai, nes jų šalys yra įsiskolinosios daugiausiai, todėl jie siūlė dalį senų skolų nurašyti.
ETUC ekonomikos ekspertas Matjo Meje (Matthieu Meaulle) atsakė, kad priversti privačius bankus nurašyti senas skolas yra sunku. Šiuo metu daugiausiai yra skolinama per Europos centrinį banką ir kitas ES finansines institucijas todėl paskolų sąlygos yra daug palankesnės nei buvo praėjusios krizės metu. Paskolų grąžinimą sušvelnins tai, kad dėl „pinigų spausdinimo“, grąžinant paskolas po kelerių metų euras turės mažesnę vertę nei krizės pradžioje.
Markas Čilento atsakė, kad, jau dabar aišku, kad po krizės viešasis sektorius, ypač sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, turės būti stiprinamas. Siūloma padengti skolas įvedant „žaliuosius mokesčius“, tausojančius aplinką ir stabdančius klimato kaitą, ir papildomai apmokestinant skaitmeninimo įmones, kurios per šią krizę veikė labai pelningai. Bus bandoma kovoti su mokesčių vengimo vietomis Europos Sąjungoje, bet tai daryti yra sunku, nes šis klausimas priklauso valstybių atsakomybei, o lengvatinius mokesčius užsienio įmonėms įvedusios šalys ( Liuksemburgas, Kipras, Malta, Estija ir kt.) to daryti nenori, nes iš to gauna daug pajamų.
Tačiau kai kurie profesinių sąjungų atstovai abejojo socialine „žaliųjų mokesčių“ nauda, nes pabranginus kurą, sumažės darbuotojų, turinčių automobilius, pajamos, brangs paslaugos ir prekės, o norint grąžinti dar labiau išaugusias valstybės skolas jas vėl turės mokėti darbuotojai.
Markas Čilento atsakė, kad kokie bus tie „žalieji mokesčiai“ dar tikslinama, tačiau neabejotinai jie bus Europos Sąjungoje įvedami, nes taip ne tik bus kovojama su klimato kaita, bet ir skatinama diegti naujas pažangias, aplinką tausojančias ir mažiau energijai imlias technologijos.
Pasikeitus mintimis ir pasiūlymais nuspręsta kitą virtualų susitikimą surengti po savaitės.