Europos profesinės sąjungos paragino Europos Komisijos prezidentę Urzulią Fon der Liajen (Ursula von der Leyen) spręsti didėjančią „socialinio teisingumo krizę“ Europoje prieš jos metinį pranešimą apie Europos Sąjungos (ES) būklę.
Savo kreipimesi į U. Fon der Liajen Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) pabrėžė, kad darbuotojų perkamoji galia krito tuo pat metu, kai įmonių pelnai ir dividendai smarkiai išaugo.
Remiantis 2023 m. rugpjūčio paskelbtais duomenimis, išmokos akcininkams Europos Sąjungoje antrąjį šių metų ketvirtį vidutiniškai išaugo dar 10 proc. po rekordinio 14 proc. padidėjimo 2022 metais. Tuo tarpu, vidutinis darbo užmokestis pernai ES vidutiniškai išaugo 4 procentais, kai infliacija padidėjo 10 procentų, kurios didėjimą pirmiausia lėmė įmonių pelno augimas. Taigi, realieji ES darbuotojų atlyginimai sumažėjo.
ETUC ragina Europos komisijos prezidentę U. Fon der Liajen pasiūlyti įtraukti į ES dienotvarkę šiuos įsipareigojimus:
1. ES mastu remti kolektyvines derybas, kaip geriausią būdą atkurti pusiausvyrą tarp darbuotojų ir darbdavių, užtikrinant, kad ES ir valstybių paramos lėšas galėtų gauti tik tos įmonės, kurios darbo ir apmokėjimo sąlygas nustato derybose su profesinėmis sąjungomis. Netoleruotina, kai daugiau nei milijardą ES paramos lėšų yra gavusios įmonės, kurios pažeidinėja darbuotojų teises. Skaityti čia.
2. Didinti investicijas ir užtikrinti, kad ES lėšos būtų panaudojamos visuomenės labui, nustatant jų gavėjams panašius socialinius reikalavimus, kurie taikomi, pavyzdžiui, „Žaliojo kurso pramonės plano“ (Green Deal Industrial Plan) dalyviams ir tokiu būdu skatinti kokybiškų darbo vietų, o ne tik dividendų nuo pelno augimą. ES iki šiol nesugebėjo sukurti priemonių plano, kuris sumažintų neigiamą infliacijos poveikį ir prilygtų JAV nuo 2023 m. sausio veikiančiai infliacijos mažinimo programai „United States‘ Inflation Reducion Act“.
3. Atmesti grįžimą prie taupymo politikos, iš dalies keičiant Naujas ekonomikos valdymo taisykles, kurios įsigalios nuo 2024 m. sausio. Užtikrinti, kad Naujas ekonomikos valdymo taisykles leistų investuoti į viešąsias paslaugas, kurti kokybiškas darbo vietas ir sklandžiai pereiti prie ekologiškos ekonomikos. Europos komisija pateikė pasiūlymą Naujoms ekonomikos valdymo taisyklėms, kuris įpareigotų valstybės, turinčias didesnį nei 3 proc. biudžeto deficitą, jį sumažinti 0.5 proc. ir galiotų 14-ai ES valstybių, nors jose dėl nepakankamų atlyginimų labai trūksta mokytojų ir slaugytojų. Skaityti čia.
Kreipdamasi į Europos komisijos prezidentę ETUC generalinė sekretorė Ester Lynč (Esther Lynch) rašė: „ETUC mano, kad atėjo laikas nutiesti kelią į subalansuotą Europos ekonomiką, kurioje pirmenybė teikiama žmonėms ir planetai. Išpuoliai prieš profesines sąjungas turi baigtis.
Status quo neveikia, reikia pokyčių. Darbuotojai nesulaukia sąžiningų susitarimų, negauna savo sąžiningai uždirbtos dalies, susiduria su pragyvenimo išlaidų krize ir raginimais apriboti savo atlyginimus, kai dėl darbdavių godumo sukeltos infliacijos ( Greedflation) auga vadovų algos ir įmonių pelnai.
Tai sukėlė socialinio teisingumo krizę Europoje.
Negalime prarasti laiko. Europos Sąjunga dar kenčia nuo socialinių ir ekonominių žaizdų, patirtų prieš pusantro dešimtmečio.
Reikia stipraus atsako, grįsto Europos socialiniu modeliu. Kreipimesi dėl (Europos) Sąjungos padėties raginame pripažinti būtinybę užtikrinti investicijas į galimybes ir kokybiškas darbo vietas, geresnes darbo ir gyvenimo sąlygas, didesnį atlyginimą ir kokybiškas viešąsias paslaugas bei paramą kolektyvinėms deryboms, siekiant padėti teisingesnį pamatą mūsų ekonomikos ir visuomenes vystymuisi.
Tai yra nepaprastai svarbu ginant ir stiprinant demokratiją artėjant Europos Parlamento rinkimams“.