2024 m. birželio 19 d. Europos Komisija paskelbė Lietuvai skirtą ataskaitą, kurioje analizuojami ekonominės ir socialinės politikos iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuva. Kartu Europos Komisija skelbia ir rekomendacijų pasiūlymus, kurie, juos patvirtinus ES Tarybai, nurodys Lietuvai ekonominės ir socialinės politikos prioritetus ateinantiems metams. Šie kasmet visoms ES valstybėms narėms skelbiami dokumentai yra analitinė pagalba bei ekonominės ir socialinės politikos koordinavimo instrumentas, padedantis siekti tvaresnio, pažangesnio ir įtraukesnio ekonomikos augimo visose Europos Sąjungos šalyse.
Džiugina, kad daug Europos komisijos siūlomų rekomendacijų Lietuvai sutampa su profesinių sąjungų keliamais reikalavimais. Pateikiame darbuotojams svarbiausias Europos komisijos rekomendacijas mūsų šaliai.
Europos Komisijos siūlomos rekomendacijos Lietuvai:
Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai užtikrinti adekvatų sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir bendrųjų viešųjų paslaugų finansavimą. Nepaisant pakankamai geros Lietuvos viešųjų finansų būklės, biudžeto pajamos Lietuvoje išlieka reikšmingai žemesnės nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Lietuva ES išsiskiria ypač mažais nekilnojamojo turto, kapitalo, transporto priemonių mokesčiais. Savo ruožtu mažos biudžeto pajamos ir nepakankamas finansavimas turi neigiamą įtaką viešųjų paslaugų kokybei: socialinės apsaugos sistema yra mažiau efektyvi apsaugant žmones nuo skurdo, sveikatos apsauga yra mažiau prieinama, trūksta gydytojų ir slaugytojų, tuo tarpu nepatenkintų medicinos paslaugų poreikių lygis ir pacientų priemokos yra vienos aukščiausių ES. Dėl žemo bendrųjų viešųjų paslaugų finansavimo yra sudėtinga pritraukti kvalifikuotus specialistus į viešąjį sektorių.
EK rekomenduoja Lietuvai stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą ir plėsti ligų prevenciją. Sveikatos apsaugos sistema Lietuvoje taip pat vis dar nepakankamai remiasi ankstyva ligų diagnostika ir pirmine priežiūra. Prevencinių programų, ligų tyrimų, sveikos gyvensenos propagavimo programų apimtys išlieka nepakankamos, o prieiga prie jų ribota, todėl žmonių mirtingumas nuo išvengiamų ir išgydomų ligų išlieka aukštas.
EK Lietuvai rekomenduoja didinti senatvės pensijų adekvatumą, tuo pat metu užtikrinant pensijų sistemos tvarumą. Lietuvos mokesčių ir išmokų sistemos poveikis mažinant skurdą ir pajamų nelygybę išlieka žemas. Vyresnių asmenų ir kitų labiau pažeidžiamų visuomenės grupių skurdo ir socialinės atskirties rizikos lygis išlieka reikšmingai aukštesnis nei ES, o pajamų nelygybės lygis Lietuvoje ir toliau vertinamas kaip kritinis. Senatvės pensijų lygis Lietuvoje, palyginti su žmonių pajamomis prieš pensiją, yra vienas žemiausių ES, o vidutinė pensija 2023 metais, nepaisant didėjimo pastaraisiais metais, išliko žemiau skurdo rizikos lygio.
EK Lietuvai rekomenduoja mažinti regioninius skirtumus skatinant savivaldybių bendradarbiavimą teikiant viešąsias paslaugas ir gerinti viešojo susisiekimo sistemos koordinavimą. Lietuvai taip pat rekomenduojama spartinti ES sanglaudos politikos įgyvendinimą šalyje. Lietuvoje tebestebimi reikšmingi regioniniai skirtumai. Dėl prastėjančios demografinės padėties nuo ekonominių centrų nutolusioms savivaldybėms darosi vis sudėtingiau užtikrinti prieigą prie kokybiškų viešųjų paslaugų ir teikti šias paslaugas efektyviai. Savivaldybių bendradarbiavimas regioniniu lygiu telkiant finansinius ir administracinius išteklius bei pritraukiant investicijas yra ribotas. Viešojo susisiekimo sistema Lietuvoje dėl koordinavimo trūkumo išlieka fragmentuota, trūksta transporto jungčių ir bazinių paslaugų keleiviams – tai lemia žemiausią naudojimąsi viešuoju transportu ES ir dar labiau apsunkina prieigą prie viešųjų paslaugų ir darbo vietų, ypač kaimiškose ir nutolusiose vietovėse.
EK Lietuvai rekomenduoja didinti aukštojo mokslo atitiktį darbo rinkos poreikiams. Darbo našumo augimas yra ilgalaikio ekonomikos augimo pagrindas, tačiau pastaruoju metu Lietuvoje jis buvo ribotas tiek dėl įgūdžių neatitikimo darbo rinkos poreikiams, tiek dėl ribotų investicijų į inovacijas ir neefektyvaus išteklių naudojimo. Nepaisant vienos didžiausių aukštąjį mokslą įgijusių asmenų dalies, Lietuvos įmonėms trūksta darbuotojų su rinkai reikalingais įgūdžiais. Aukštojo mokslo institucijų tinklas ir studijų programos Lietuvoje nėra laiku pritaikomos prie mažėjančio studentų skaičiaus ir besikeičiančių darbo rinkos poreikių. EK taip pat rekomenduoja lengvinti sąlygas privačioms investicijoms į MTEP Lietuvoje. Verslo išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) Lietuvoje išlieka tris kartus žemesnės nei vidutiniškai ES, viešosios išlaidos šiems tikslams taip pat yra žemiausiame lygyje nuo 2007 metų. Ribota prieiga prie finansavimo ir sudėtingos taisyklės pasinaudoti parama inovacijoms mažina Lietuvos inovacijų potencialą. Galiausiai, EK Lietuvai rekomenduoja numatyti papildomų veiksmų skatinti ekonomikos žiediškumą ir efektyvų išteklių naudojimą. Išteklių panaudojimo efektyvumas Lietuvos pramonėje yra gerokai žemesnis, o pakartotinis medžiagų panaudojimas yra apie tris kartus žemesnis nei ES.
Europos Komisija taip pat rekomenduoja Lietuvai teikti daugiau dėmesio vėluojančioms reformoms ir investicijoms, ypač mokesčių reformos įgyvendinimui. 2021 metais patvirtintas Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas „Naujos kartos Lietuva“ numato ypač svarbių vienas kitą sustiprinančių struktūrinių reformų ir investicijų. Pagal paskutinį plano pakeitimą Lietuva iki 2026 metų pabaigos gali gauti 3,8 milijardų eurų ES subsidijų ir paskolų, padėsiančių spartinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką bei įveikti įsisenėjusias struktūrines problemas. Norint pasinaudoti visomis numatytomis lėšomis ir pasiekti planuotus tikslus, svarbu sparčiai įgyvendinti numatytas reformas ir investicijas.