2023 m. vasario 21 d. vykusiame LR Trišalės tarybos posėdyje, kuriam pirmininkavo Lietuvos
profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas,
pristatytas Europos Komisijos (Komisijos) pasiūlymo projektas dėl Tarybos rekomendacijos dėl
socialinio dialogo stiprinimo Europos Sąjungoje (ES). Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje
vadovas Marius Vaščega pristatydamas rekomendaciją sakė, jog Komisija siūlo Tarybos
rekomendaciją, kurioje išdėstoma, kaip ES šalys gali toliau stiprinti socialinį dialogą ir
kolektyvines derybas nacionaliniu lygmeniu.
Komisijos pasiūlyme valstybėms narėms rekomenduojama: užtikrinti, kad su socialiniais
partneriais būtų konsultuojamasi ekonominės, užimtumo ir socialinės politikos formavimo ir
įgyvendinimo klausimais, atsižvelgiant į nacionalinę praktiką; skatinti socialinius partnerius
nagrinėti naujas darbo formas ir netipinį užimtumą, plačiai skelbti informaciją apie socialinio
dialogo naudą ir apie visas sudarytas kolektyvines sutartis; sudaryti sąlygas didinti darbuotojų ir
darbdavių organizacijų pajėgumus, pavyzdžiui, užtikrinti, kad jos turėtų prieigą prie reikiamos
informacijos ir būtų remiamos nacionalinių vyriausybių. Skatinti socialinius partnerius dalyvauti
ES lygmeniu, stiprinti socialinių partnerių vaidmenį formuojant ES politiką ir stiprinti sektorių
socialinį dialogą ES lygmeniu, didinti ES techninės ir finansinės paramos socialiniams
partneriams veiksmingumą. Be to, Komisija ragina socialinius partnerius derėtis ir sudaryti
daugiau socialinių partnerių susitarimų, taip pat gerinti profesinių sąjungų ir darbdavių
organizacijų narystės rodiklius ir reprezentatyvumą.
Darbuotojų, kurie aprėpti kolektyvinėmis sutartimis pastaraisiais 30 metų procentinė dalis
mažėjo visoje ES, nuo 66 proc. 2000 m. iki 56 proc. 2019. Tokias tendencijas lemia pasikeitę
darbo santykiai, naujos užimtumo formos. Lietuvoje ši aprėptis ypač maža, kolektyvinėmis
sutartimis aprėpta mažiau nei 10 proc. dirbančiųjų (2019 m. domenimis), daugiausia viešajame
sektoriuje. Tuo tarpu, 2022 m. priimta direktyva dėl minimalaus darbo užmokesčio numato, jog
šalys, kuriose aprėptis kolektyvinėmis sutartimis mažesnė nei 80 proc. dirbančiųjų, privalės
parengti veiksmų planus bei sudaryti sąlygas direktyvos nuostatoms įgyvendinti. Todėl Lietuvai
Komisijos pasiūlymas yra labai svarbus, jis neturėtų likti „popieriniu tigru“, bet instrumentu,
padedančiu siekti tikslo. Šalių, kuriose stipri socialinės partnerystės tradicija, ekonomikos yra
atsparesnės, ypač įvairų krizių laikotarpiu.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO): pajamų nelygybė Lietuvoje
– viena didžiausių tarp EBPO šalių
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ iniciatyva Trišalėje taryboje LR Finansų
ministerijos atstovė Audronė Miknevičienė ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
atstovė Jekaterina Navickė pristatė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija
(EBPO) rekomendacijas Lietuvai, kurios atliktos įvertinus ekonominę – socialinę padėtį
Lietuvoje. Tyrimą atliko ir rekomendacijas parengė aukštos kvalifikacijos EBPO ir Europos
Komisijos EUROMOD tyrėjų komanda. Pagrindinės EBPO ataskaitos žinutės: Lietuvoje mažas
perskirstymas per biudžetą, mokesčių ir išmokų perskirstymo vaidmuo ribotas – pajamų
nelygybė viena dižiausių tarp EBPO šalių, išlaidų poreikis didelis ir auga (senėjanti visuomenė,
skursta 1/5), mokestinės naštos (GPM ir SoDra) progresyvumas mentkas arba yra regresyvus (tik
1 proc. dirbančiųjų taikomas 32 proc. tarifas, SoDros grindys ir lubos, fiksuotas mokestis
įsigijant verslo liudijimą), santykinai mažos paskatos dirbti, trūksta teisingumo dirbančiųjų pagal
individualią veiklą ar su verslo liudijimu atžvilgiu, mokestinė našta priklauso nuo veiklos
formos. Žmonių dirbti neskatina ne didelės socialinės išmokos, bet maža finansinė nauda
pradėjus dirbti, – maži atlyginimai ir didelis darbo jėgos apmokestinimas. Tuo tarpu, kuo
didesnės pajamos, tuo mažiau mokesčių yra mokama, kaip antai, socialinio draudimo įmokai yra
nustatytos “grindys”.
EBPO ragina ieškoti teigiamų paskatų, skatinant žmones dirbti, viena jų – atlyginimų didinimas,
tuo pačiu išlaikyti socialinę apsaugą nuo skurdo. Kaip paskata dirbti galėtų būti mokestiniai
kreditai, didesnis būsto nuomos kompensacijų prieinamumas, draudimo įmokos „lubos“ neturėtų
būti mažinamos. EBPO atkreipia dėmesį į sąlyginai didelį darbo neturinčių asmenų ir pensininkų
skurdą. Todėl nerekomenduoja apmokestinti pensijų, nes jas apmokestinus didėtų skurdas.
Didinti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo laiką bent vienu mėnesiu, o
priešpensinio amžiaus žmonėms, bent dviem mėnesiais. Yra siūloma diversifikuoti socialinės
apsaugos finansavimo šaltinius. Visas dokumentas:
https://www.oecd.org/publications/oecd-tax-policy-reviews-lithuania-2022-53952224-en.htm
Siūloma didinti baudas už nelegalų darbą, o nedeklaruotą darbą įvardinti nelegaliu
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Trišalėje taryboje pristatė LR užimtumo įstatymo,
LR administracinių nusižengimų kodekso, LR statybos įstatymo ir LR mokesčių administravimo
įstatymų projektai. Projektų tikslas – sumažinti nelegaliai dirbančių asmenų mastą Lietuvoje,
patikslinti atskirų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir išmokos iš užsienio pritrauktiems
darbuotojams reglamentavimo nuostatas. Baudos už nelegaliai dirbančius asmenis didėtų kelis
kartus. Dabartinės sankcijos darbdaviams – juridiniams asmenims, leidusiems dirbti nelegaliai
trečiosios šalies piliečiams buvo įtvirtintos 2012 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos
valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, įgyvendinant įgyvendinant 2009 m. birželio 18 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių
nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai. Šios sankcijos nuo
2015 m. sausio 1 d. buvo konvertuotos Lietuvos Respublikoje įvedus Eurą. Nuo 2017 m. liepos 1
d., priėmus LR užimtumo įstatymą, sankcijos perkeltos į UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą, kuris
reglamentuoja, jog „šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų
už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už
šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už
kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį“. Pranešėjai pristatė sankcijų ir MMA dinamiką, 2012 m.
MMA buvo 850 litų (246,2 Eur.), 2022 m. – 730 Eur..
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje informacijoje matyti, kad Europos
Sąjungoje, baudų, taikomų juridiniams asmenims už vieną nelegaliai dirbantį trečiųjų šalių
pilietį, dydis labai skiriasi: minimalios sankcijos svyruoja nuo 300 Eur Belgijoje iki maždaug
10 000 Eur Kroatijoje, o maksimalios – nuo 3 000 Eur Belgijoje, Kipre ir Estijoje iki 43 000 Eur
Italijoje ar 75 000 Eur Prancūzijoje.
Valstybinė darbo inspekcija nelegalaus (neteisėto) darbo prevencijos bei kontrolės klausimais
per 2022 m. I pusm. atliko 2 016 nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, užsieniečių įdarbinimo ir
informavimo tvarkos bei vykdomos neregistruotos savarankiškos veiklos patikrinimus (toliau –
ND patikrinimai), kurių metu buvo patikrinta 1 910 subjektų (iš jų patikrinta įmonių – 999,
ūkininkų ūkių – 69 bei 845 fiziniai asmenys). ND patikrinimų metu buvo nustatyti 1 103
nelegaliai dirbę ir neregistruotą savarankišką veiklą vykdę (toliau – nelegaliai (neteisėtai) dirbę)
asmenys (734 atvejai: iš jų 194 atvejai įmonėse, 24 atvejai ūkininkų ūkiuose). ND patikrinimų
metu buvo nustatyti 870 nelegaliai, nedeklaruotą darbą dirbę, neregistruotą savarankišką veiklą
vykdę bei įdarbinti nesilaikant užsieniečių įdarbinimo ir informavimo tvarkos užsienio šalių
piliečiai, iš jų – 279 dirbo nelegaliai arba vykdė neregistruotą savarankišką veiklą, o 591 buvo
įdarbinti nesilaikant nustatytos įdarbinimo ir informavimo tvarkos. Daugiausia nelegalaus darbo
pasitaiko statybų ir transporto sektoriuose. Tuo pačiu bus didinami ir Valstybinės darbo
inspekcijos pajėgumai.
Daugiau informacijos: https://socmin.lrv.lt/lt/administracine-informacija/lr-trisale-taryba?lang=lt