2014 spalio 24 d. Briuselyje Europos Sąjungos (ES) lyderiai pasiekė susitarimą, kurį sveikino kaip ambicingiausią kovos su klimato kaita tikslų iki 2030-ųjų planą, atveriantį kelią ateinančiais metais pasirašyti naują pasaulinę, Jungtinių Tautų remiamą sutartį dėl klimato. 28 šalių lyderiams per susitikimą Briuselyje pavyko įveikti didžiulius nuomonių skirtumus ir pasiekti susitarimą, kuriame, be kita ko, numatyta mažiausiai 40 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 metų lygiu.
Jie taip pat sutarė, kad atsinaujinančių šaltinių energija turės sudaryti 27 proc. suvartojamo kiekio, taip pat dėl energijos taupymo rodiklių, nors kai kurios šalys reiškė abejones dėl tų priemonių kainos.
2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija:
Svarbiausios Europos Komisijos dokumento nuostatos
Strategija parengta remiantis galiojančiu klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkiniu, kuriame nustatyti 2020 m. tikslai, taip pat Komisijos Energetikos veiksmų planu iki 2050 m. Šiais dokumentais atsižvelgiama į ES tikslą iki 2050 m. 80–95 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu. Tai pastangų, kurių turi imtis išsivysčiusios šalys, dalis. 40 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, nustatyti privalomą ES lygmens bent 27 proc. atsinaujinančiosios energijos tikslą, su didesniu užmoju įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo politiką, įdiegti naują valdymo sistemą ir nustatyti naujus rodiklius, kad energetikos sistema būtų konkurencinga ir saugi. Tai esminiai naujos 2030 m. ES klimato ir energetikos strategijos, kurią šiandien pristatė Europos Komisija, ramsčiai.
Pagrindiniai Komisijos pateiktos 2030 m. politikos strategijos elementai apibūdinti toliau.
• Privalomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslas. Tikslas 40 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, palyginti su 1990 m., – pagrindinis 2030 m. ES energetikos ir klimato kaitos politikos elementas – bus pasiektas vien vidaus priemonėmis. Dabar galiojanti 1,74 proc. metinio išmetamųjų teršalų mažinimo ES ATLPS sektoriuose riba po 2020 m. būtų padidinta iki 2,2 proc. Sektoriuose, kuriems ES ATLPS netaikoma, išmetamųjų teršalų kiekį reikėtų sumažinti 30 proc., palyginti su 2005 m. lygiu.
• ES lygmens privalomas atsinaujinančiosios energijos tikslas. Pereinant prie konkurencingos, saugios ir tvarios energetikos sistemos svarbus vaidmuo teks atsinaujinančiajai energijai. ES lygmens atsinaujinančiosios energijos tikslas yra būtinas norint skatinti nuolatines investicijas į šį sektorių. Tačiau tas tikslas nebus išskaidytas į nacionalinius tikslus ES teisės aktais – valstybėms narėms paliekama laisvė pertvarkyti savo energetikos sistemą ir pritaikyti ją prie nacionalinių prioritetų ir sąlygų.
• Energijos vartojimo efektyvumas. Energijos vartojimo efektyvumo vaidmuo 2030 m. strategijoje bus toliau svarstomas vėliau šiais metais peržiūrint Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą.
• Konkurencinga, prieinama ir saugi energija. Komisija siūlo nustatyti pagrindinius rodiklius, pagal kuriuos ilgainiui būtų vertinama pažanga ir kurie būtų konkretus pagrindas imtis galimų politinio atsako priemonių. Šie rodikliai yra susiję, pavyzdžiui, su energijos kainų skirtumais, palyginti su svarbiausių prekybos partnerių kainomis, pasiūlos įvairinimu ir vietinių energijos išteklių naudojimu, taip pat valstybių narių tarpusavio jungčių pajėgumais.
• Nauja valdymo sistema. 2030 m. strategijoje siūloma nauja valdymo sistema, pagrįsta nacionaliniais konkurencingos, saugios ir tvarios energijos planais. Šiuos planus rengs valstybės narės, remdamosi būsimomis Komisijos gairėmis ir vadovaudamosi bendru požiūriu, kuris užtikrins daugiau tikrumo ir skaidrumo investuotojams, didesnį nuoseklumą, taip pat sustiprins ES koordinavimą ir priežiūrą.
Europos profesinių sąjungų konfederacija pritaria Europos Komisijos pasiūlymui dėl klimato kaitos ir energetikos politikos, tačiau reikalauja, kad perėjimas prie naujos ekonomikos būtų teisingas, t.y. būtų skiriamos investicijos darbo vietų kūrimui.
Daiva Kvedaraitė, Tarptautinė sekretorė, Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų komiteto narė nuo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas”