2024 spalio 12 d. Palangoje vyko seminaras apie socialinį dialogą ir kolektyvines sutartis, neįgaliųjų integraciją į darbo rinką. Seminare dalyvavo regos ir klausos negalią turintys LPS “Solidarumas” nariai bei jų asistentai, visi jie VšĮ “Aksida” darbuotojai. 1953 m. Šiauliuose įkurta įmonė iki šiol įdarbina regos ir kitą negalią turinčius žmones.
Seminare dalyvavo ilgamečiai įmonės darbuotojai ir naujokai, neseniai įsidarbinę, dalinosi savo darbo laisvoje rinkoje patirtimi. O ta patirtis – nedžiuginanti. Užimtumo tarnyba nelabai ką gali pasiūlyti, net ir siūlant subsidijuojamą įdarbinimą, Ne vienas džiaugėsi, jog pavyko įsidarbinti “Aksidoje”. Nors ir susiduria su tam tikromis problemomis , ne visiems pavyksta įvykdyti normas, kai kuriems norėtųsi labiau pritaikytų darbo vietų, geresnio apšvietimo.
Žmonėms, turintiems regos negalią sudėtinga ne tik surasti darbą, bet ir kasdieniame gyvenime, kaip antai: naudotis savitarnos kasomis parduotuvėje, įžiūrėti kainas, nes jos parašytos mažo dydžio skaičiais, naudotis bankomatais, viešuoju transport, nes nemato atvažiuojančio autobuso numerio, įsigyti bilietus, norint važiuoti traukiniu. Turint klausos negalia – šiek tiek lengviau, bet sunkumų kyla komunikuojant.
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos grupės patarėja Daiva Liugienė pristatė asmenų su negalia situaciją darbo rinkoje bei paramą, kuri asmenims su negalia turėtų padėti integruotis į darbo rinką. Galiojančiame Užimtumo įstatyme yra nustatytos tokios pagalbos priemonės: įsidarbinimas subsidijuojant, darbo vietos pritaikymas, subsidijos darbo asistento išlaidoms, kitos priemonės: parama mokymuisi, parama judumui. Šiuo metu įdarbinama subsidijuojant, pagal asmens dalyvumo lygį , t.y. jeigu iki 25 proc. dalyvumo lygį – 75 proc. subsidija mokama neterminuotai; asmenims, kurių dalyvumo lygis 30-40 proc. (anksčiau II gr..) 60 proc. subsidija mokama tris metus; asmenims, turintiems 45-55 proc. dalyvumo lygį (anksčiau III gr.) – 50 proc. subsidija mokama pusę metų. Subsidijos dydis – iki 1,5 MMA ir apskaičiuotų SODROS įmokų sumos. Integruotis į laisvą darbo rinką turėtų padėti subsidija darbo asistento išlaidoms, kurios dydis 62 proc. MVA dydžio už kiekvieną asmenį, atsižvelgiant į jų faktiškai dirbtą laiką, kai darbui atlikti buvo suteikta darbo asistento pagalba.
Nors statistika rodo, jog dirbančių asmenų su negalia skaičius didėja, o registruotų bedarbių su negalia skaičius mažėja, vis tik remiantis patyrimine patirtimi, neatrodo, jog darbdaviai labai laukia žmonių su negalia. Seminare dalyvavusi LPS “Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė sakė, jog lankydamasi įvairiose įmonėse bei įstaigose Lietuvoje, retai sutinka ten dirbančius žmones su negalia, dažniau darbo migrantus iš trečiųjų šalių. Ji sakė, jog LPS “Solidarumas” nepalaikė idėjos naikinti Socialinių įmonių statuso, sako,jog šis žingsnis buvo per daug skubus, buvo per mažai diskusijų, reikėjo labiau apgalvotų sprendimų, išbandyti pilotinius projektus. Tikimasi, jog prie šios diskusijos sugrįšime po Seimo rinkimų, kai bus suformuota nauja Vyriausybė.
Kol kas įsidarbinti žmonėms su negalia padeda darbo užmokesčio subsidijos, tačiau jos mokėjimui pasibaigus, gali būti, kad baigsis ir užimtumas, nes konkuruoti laisvoje darbo rinkoje neįgaliam žmogui darbo našumu su sveikaisiais – misija beveik neįmanoma. Vokietijoje, Austrijoje įmonės, kuriose dirba daugiau, kaip 20 žmonių, privalo įdarbinti bent 5 procentus neįgaliųjų, Lietuvoje tokios privalomos kvotų sistemos nepalaikė Seimo nariai, kvotos privalomos tik biudžetinėms įstaigoms.
LPS “Solidarumas” teisininkas Lukas Čapas pristatė Darbo kodekso nuostatas, kurios aktualios žmonėms su negalia.
Seminaras vyko įgyvendinant projektą „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą“, projekto kodas Nr. 07-022-P-0001