2025 kovo 28 d. vyko socialinių partnerių susitikimas – diskusijoje ilgalaikės priežiūros/slaugos ir
darbuotojų mobilumo tema. Diskusijoje dalyvavo LPS “Solidarumas”, užsienyje klientų namuose
vyresnio amžius žmones prižiūrinčios darbuotojos, ambulatorines ir pagalbos paslaugas klientų
namuose teikiančių įstaigų atstovai, tyrėjai. Renginio pradžioje dr. Inga Blažienė informavo, jog
renginys vyksta įgyvendinant projektą, kurio pagrindinis tikslas – įvertinti, kaip socialinis dialogas
gali prisidėti prie darbuotojų, teikiančių ilgalaikės priežiūros paslaugas gyvenant kliento namuose,
apsaugos bei (saugaus) mobilumo ES. Atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad vis tik Lietuvoje tokios
paslaugos (bent jau formaliai) kol kas neegzistuoja, o ši problema apskritai yra menkai žinoma ir
analizuota tiek mokslininkų, tiek ir praktikų.
Tuo tarpu kitose ES šalyse yra pakankamai plačiai apie tai kalbama, netgi yra susikūrusios atskiros
organizacijos/asociacijos atstovaujančios darbuotojų, dirbančių ir gyvenančių kliento namuose,
interesus (kaip antai Italijos nacionalinė darbuotojų, kurie dirba namuose ir šeimose asociacija
(DOMINA) ar Vokietijos nacionalinė priežiūros ir slaugos namuose asociacija (VHBP)).
Sparčiai senstant Lietuvos visuomenei bei augant pajamoms ir pragyvenimo lygiui, galime
prognozuoti, kad anksčiau ar vėliau, didesniu ar mažesniu mastu šio tipo paslaugos atsiras ir
Lietuvoje. Juo labiau, kad darbo jėgos „eksportas“ iš Lietuvos į kitas ES šalis pilna apimtimi vyksta
jau seniai.
LPS “Solidarumas” atstovė, bendradarbiavusi atliekant tyrimą, Daiva Kvedaraitė trumpai pristatė
lapkričio – gruodžio mėnesiais atliktą tyrimą, naudotus metodus ir išvadas. Tyrimo objektas buvo
socialinės ir slaugos paslaugos, socialinis dialogas ir socialinių partnerių įtaka socialinės politikos
sprendimams, paslaugas kliento namuose teikiantys darbuotojai. Tyrimo metodai: desk research,
dokumentų, teisės aktų analizė, pusiau struktūruoti interviu su specialistais ir ekspertais (8), focus
grupės diskusija, on-line apklausa. Tyrimo išvadose nurodoma, kad Lietuvoje, kaip ir visoje
Europoje, daugėja vyresnio amžiaus asmenų dalis bendrame gyventojų skaičiuje, todėl didėja
ilgalaikės priežiūros paslaugų paklausa. Ilgalaikės priežiūros paslaugų organizavimo ir finansavimo
klausimams skiriama mažai dėmesio bendrame viešame diskurse. Lietuvoje iki šiol nėra integruoto
slaugos ir socialinių paslaugų (ilgalaikės priežiūros paslaugų) modelio, užtikrinančio slaugos ir
socialinių paslaugų teikimą kartu. Parengtas įstatymo projektas, bet „nugulė“ Seime. Socialinis
dialogas veikia, yra deramasi ir nacionaliniu lygiu pasirašomos kolektyvinės sutartys, tačiau
socialiniai partneriai nepakankamai įsitraukę į socialinės politikos klausimų sprendimų formavimą,
nepakankamas paslaugų teikėjų ir klientų atstovavimas. Socialinės paslaugos, kaip viešoji paslauga,
Lietuvoje yra teikiamos klientų namuose, tačiau nėra teikiamos nakties metu. Live-in care Lietuvoje
kol kas apskritai nėra reglamentuota ir formaliai neegzistuoja. Būtų tikslinga tęsti diskusijas tiek
nacionaliniame, tiek ES lygmenyje bei formuoti bendrą politiką Europos Sąjungos lygiu.
Susitikimo – diskusijos dalyviams pateikti klausimus diskusijai:
Kaip Jūs, iš savo veiklos/patirties perspektyvų vertinate ilgalaikės priežiūros paslaugų, gyvenant
kliento namuose, „importą“ į Lietuvą ir „eksportą“ iš Lietuvos:
kokią įtaką jos gali turėti priežiūros paslaugų rinkai Lietuvoje?
kokios grėsmės kyla tokį darbą vykstantiems dirbti Lietuvos piliečiams ar į Lietuvą
atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams?
kokią įtaką tokia darbo jėgos emigracija/imigracija gali turėti teikiamų paslaugų kokybei?
ar reikalingas tokių paslaugų reglamentavimas nacionalinių ar visos ES mastu?
koks yra (ar galėtų būti) socialinių partnerių vaidmuo: ar įdarbinimo įmonės suteikia
pakankamą apsaugą darbuotojams? Ar profesinės sąjungos būtų pajėgos (ir suinteresuotos)
imtis šių darbuotojų atstovavimo.
Diskusijoje konstatuota, jog Lietuvoje yra nemažai darbo skelbimų, kuriuose ieškoma darbuotojų
dirbti priežiūros darbą Vokietijoje, Olandijoje, Škotijoje ir kitose šalyse. Dažnai nurodoma, jog
reikalingos moterys, geriau vyresnio amžiaus, neturinčios įsipareigojimų šeimai, galinčios gyventi
kliento namuose. Kyla klausimas kaip traktuoti tokį darbą, ar tai yra darbas per laikinas įdarbinimo
agentūras, ar per skaitmenines platformas, ar darbuotojų komandiravimas. Kokie kriterijai keliami
darbuotojų kvalifikacijai, kokios yra socialinės garantijos, darbo ir poilsio režimas. Pvz. Lietuvoje
yra pakankamai griežtai reglamentuotas ilgalaikės priežiūros/slaugos darbas, keliami aukšti
reikalavimai individualios priežiūros socialiniams darbuotojams ir jų pagalbininkams.
Kaip suderinti griežtą reglamentavimą, jeigu toks būtų ES lygiu, su laisvu asmenų bei paslaugų
judėjimu ES.
LPS “Solidaruams” pirmininkė Kristina Krupavičienė sakė, jog kalbant apie darbuotojų apsaugą ir
garantijas reiėktų nepamiršti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo namuose
(C189 – Domestic Workers Convention, 2011 (No. 189) ).
Svarbu užtikrinti darbuotojo, dirbančio ir gyvenančio kliento namuose saugumą, darbo ir poilsio
režimą, privatumą.
Lietuvoje trūksta slaugytojų, kodėl tuomet darbuotojai vyksta dirbti į kitas šalis. Atlyginimas turėtų
motyvuoti dirbti Lietuvoje. “Tai galėtų būti neto 2000 eurų atlyginimas”, – sakė viena iš dalyvių.
Kalbant apie tai, ar reikia griežtesnio reglamentavimo ES lygiu, darbo jėgos eksporto kontekste
reikėtų kelti klausimą – koks yra Lietuvos valstybės prioritetas. Konstatuota, jog reikėtų tęsti
pradėtą tyrimą ir kalbėtis su žmonėmis, kurie išvyksta dirbti į kitas šalis. Pamatyti išvykstančio
žmogaus portretą. Lietuva susiduria su amžėjimu ir slaugytojų bei padėjėjų trūkumu. Ateityje ši
problema tik aštrės.
Renginys organizuotas, įgyvendinant tarptautinį projektą „Socialinis dialogas kaip priemonė
pagerinti darbuotojų, teikiančių priežiūros paslaugas klientų namuose, darbo ir gyvenimo sąlygas
bei mobilumą Europos Sąjungoje“ – (MobileCare). Projekto pareiškėjas – Lenkijos verslo
federacija. Projekto partneriais LPS „Solidarumas“ (Lietuva), Europos paslaugų, kurios teikiamos
asmenims, federacija (Belgija), Italijos nacionaline darbuotojų, kurie dirba namuose ir šeimose
asociacija (DOMINA), Europos darbuotojų mobilumo institutu (Lenkija), Maltos pagrindine
darbininkų profesine sąjunga, Ispanijos nepriklausoma profesine sąjunga, Vokietijos nacionaline
namų priežiūros ir slaugos asociacija (VHBP).
LPS informacija
