Sausio 24 d. įvyko Ukmergės rajono trišalės tarybos posėdis, kuris šį kartą buvo skirtas sveikatos apsaugos temai. Jame dalyvavo Ukmergės trišalės tarybos nariai, kviesti pranešėjai bei svečiai iš Kupiškio kartu su neseniai įkurtos rajono trišalės tarybos pirmininke Vida Pranckūniene.
Daugiausia kalbėta apie Ukmergės greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos problemas. Posėdyje dalyvavusi Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja Janina Galiauskienė pristatė situaciją, atsakinėjo į darbuotojų atstovų keliamus klausimus. Susirinkusieji sutiko, kad nepakankamas sveikatos apsaugos finansavimas šalyje yra didelė problema, tačiau ir rajonuose galima išspręsti nemažai problemų skaidriai naudojant turimus pinigus bei pasitelkiant socialinio dialogo siūlomus įrankius.
Po ilgų diskusijų pritarta rajono vicemero Rolando Janicko pasiūlymui Ukmergės trišalės tarybos vardu kreiptis į sveikatos apsaugos trišalę tarybą su raginimu pakelti paslaugų įkainius.
Ukmergės trišalės tarybos pirmininkė, Ukmergės profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Jolanta Keburienė informavo, kad gruodžio mėnesį su respublikine trišale taryba sudaryta sutartis dėl bendradarbiavimo.
Ukmergės rajono tarybos narė Elena Mirinavičienė pristatė Ukmergės trišalės tarybos iniciatyva gimusį projektą, kuris „Savivaldybės įstaigų ir įmonių darbuotojų prevencinių sveikatos tikrinimų programos“ vardu buvo patvirtintas savivaldybės tarybos posėdyje ir pradėjo veikti nuo šių metų pradžios. Yra pagaminti informaciniai lankstinukai, kurie turėtų pasiekti kiekvieną rajono gyventoją. Nutarta trišalės tarybos vardu kreiptis į profesines sąjungas, į privačias įmones, kad skatintų darbuotojus profilaktiškai tikrintis sveikatą, išleistų juos tą daryti darbo metu.
Projekto „Trišalio socialinio dialogo plėtra savivaldybėse“ vadovas Tomas Tomilinas pasiūlė sveikatos prevencijos programą pavadinti „Darbas remia sveikatą“ ir pristatė akcijos plakato projektą.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atsakingoji sekretorė Kristina Krupavičienė informavo apie situaciją Ukmergės greitosios medicinos pagalbos skyriuje. Jos teigimu, greitąją medicinos pagalbą teikiančius darbuotojus žeidžia diskriminacija, nes jų kolegos kituose regionuose dirba geresnėmis sąlygomis ir uždirba daugiau nei ukmergiškiai. Maža to, greitosios pagalbos automobiliai neturi navigacijos įrangos, kas nepaprastai apsunkina medikų darbą ir kelia dar didesnį stresą ir taip psichologiškai labai sunkiame darbe. J. Keburienė, pati dirbanti GMP skyriuje, pasidalino patirtimi, kaip būna sudėtinga be navigacijos rasti tuos, kas šaukiasi pagalbos, ypač kai jos kartais prisireikia kaimyniniame rajone.
Anot K. Krupavičienės, „Solidarumas“ taip pat gauna skundų dėl socialinio dialogo įstaigoje nebuvimo, profesinei sąjungai neatsakoma į jos raštus, todėl klausimas ir keliamas aukštesniu lygiu. Ji kvietė išspręsti problemas rajone, kad nereiktų kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją.
Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas Paulius Mereckas teigė, kad profsąjungos pateikti faktai apie padėtį Ukmergės greitosios medicinos pagalbos skyriuje šokiruoja. Jeigu nesudaromos sąlygos darbuotojams, tai pirmiausia dėl to kenčiantys pacientai. Pasak P. Merecko, nepavykus „susitvarkyti vietoje“, bus kreipiamasi į LR Trišalę tarybą.
Ukmergės Pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytoja J. Galiauskienė pateikė statistinių duomenų, kurie rodo, kad ukmergiškių medikų teikiama skubi medicinos pagalba yra kokybiška ir suteikiama laiku. Iki 2013 lapkričio buvo trys GMP postai, po to liko tik pusantro. Taip atsitiko, gydytojos teigimu, nes rajone mažėja gyventojų, o pagal jų skaičių finansuojamos GMP paslaugos.
Priekaištus, kad darbuotojai neturi tinkamų sąlygų pailsėti ir pavalgyti, centro vadovė atmetė: patalpų tam yra, tik jos esą nesuremontuotos. O dėl navigacijos įrangos greitosios medicinos pagalbos automobiliuose nebuvimo kalta Sveikatos apsaugos ministerija, nes savarankiškai įstaiga jų įsigyti negalinti. Į ministeriją esą kreiptasi lapkričio mėnesį ir žadama artimiausiu metu navigacines sistemas nupirkti ir įdiegti.
Centro vadovė taip pat paminėjo, kad iš profesinės sąjungos esą yra gavusi tik vieną „tikrą“ raštą, kuriuo prašoma supažindinti darbuotojų atstovus su finansine situacija, tačiau ji esą negalinti ignoruoti ir kitų įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų. J. Galiauskienė taip pat nesusilaikė nereplikavusi profsąjungos vadovei J. Keburienei, kuri esą „nusibodusi“ Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriui, nes vis „skambinėjanti“ ir prašanti atvažiuoti papasakoti, kaip dirba kolegos Vilniuje.
Posėdyje dalyvavus Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė teigė, kad šalies mastu sveikatos apsaugai skiriama labai mažai lėšų, tris kartus mažiau, negu vidutiniškai ES šalyse, nėra atkurtas finansavimas net į prieškrizinį lygį. O po vykdytos greitosios medicinos pagalbos sistemos reformos situacija dar labiau pablogėjusi.
Vicemeras pažymėjo, kad kai sunki finansinė situacija, labai svarbi yra atmosfera kolektyve. O ji gali būti gera tada, kai skaidriai yra tvarkomos lėšos. „Kai visi kolektyvo nariai žino, kiek turima pinigų, kiekvienas gali patarti, kaip geriau, lengviau išgyventi“, – kalbėjo R. Janickas ir pasiūlė abiems pusėms susitarti dėl GMP biudžeto formavimo principų ir turinio. Jeigu to nepavyktų padaryti savarankiškai, trišalė taryba esą galėtų tarpininkauti. Taip pat būtina kuo skubiau išspręsti navigacijų klausimą.
Kaip tvarkomos lėšos Kupiškio pirminiame sveikatos priežiūros centre, papasakojo Kupiškio trišalės tarybos pirmininkė V. Pranckūnienė. Jos teigimu, didelių problemų ten nekyla, nes GMP lėšos yra atskirtos nuo kitų centrui skiriamų lėšų, o su apskaita supažindinamos įstaigos profesinės sąjungos.
„Dialogas prasideda nuo susitarimo gerbti vienas kitą, – sakė diskusijos moderatorius T. Tomilinas, – Ukmergės rajone galime susitarti nemažai, o pirmiausia – dėl skaidrumo“.
Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen, lprofsajungos.lt