Vilniaus apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas” tarybos nario Mindaugo Balsio komentaras.
Darbdaviams turi nebeapsimokėti laikyti nesaugias darbo vietas, o į profesinės sąjungas susivieniję darbuotojai turi padėti darbdaviams tai suprasti. Šuo metu norėtume atkreipti dėmesį, kad vyksta daug nelaimingų atsitikimų darbe, tačiau ne visi jie yra fiksuojami, nes darbuotojai, darbdavio spaudžiami, bando nuslėpti nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir tvirtina, jog susižalojo buityje. Valstybinė darbo inspekcija lengvų sužalojimų darbe netiria, nes pasitikima darbdaviu. Galima teikti, jog darbdaviui pigiau yra įkalbėti darbininką, jog nelaimingas atsitikimas įvyko namuose, negu investuoti į saugias darbo sąlygas.
Darbuotojas gauna vienodas „Sodros“ išmokas, jei įvykis įvyko namuose ar darbe. Kitaip tariant, jei nukritote nuo kopėčių namuose ar darbe, „Sodros“ išmoka yra tokia pati. Darbdaviui neapsimoka papildomai apdrausti darbininką, dirbantį pavojingose darbo sąlygose. Darbuotojas patyręs traumą darbe dėl nesaugių darbo sąlygų, prisiima kaltę sau, nedrįsdamas prieštarauti, jei nėra stiprių ir nepriklausomų profesinių sąjungų, kurios sugebėtų apginti jo, kaip darbuotojo teises.
Toks įvykis buvo nutikęs ir vienoje iš didžiausių įmonių Lietuvoje. Vienas darbuotojas, dirbantis staklėmis, galimai slystelėjus, buvo susižalojo rankos pirštus. Po to, jis buvo nugabentas į gydymo, kurioje jam buvo atlikta operacija. Kitą dieną į ligoninę atvyko darbdavio atstovas, kuris surinko būtinus darbų saugos dokumentų parašus. Aišku, darbuotojas pasirašė. Po kelių dienų darbuotojas registruotu laišku gavo nelaimingo atsitikimo darbe aktą, pasirašytą darbdavio, kuriame buvo pažymėta, kad darbuotojas pažeidė darbų saugos taisykles. Kitaip tariant, darbuotojas liko pats kaltas. Tai reiškia, kad darbuotojas buvo paliktas vienas, su sulaužytais pirštais ir turėjo kęsti ne tik fizinį skausmą, bet ir socialinę bei ekonominę neteisybę.
Tuomet tas darbuotojas kreipėsi į savo profesinę sąjungą „Solidarumas“, kurio teisininkė Oksana Strazdė ęmėsi šios bylos. Po jos „spaudimo“ ir išdėstytų faktų darbdavys pakeitė nelaimingo atsitikimo aktą, o jame jau buvo nurodyta abipusė kaltė.
Ką tai reiškia? Darbo kodekso 24 straipsnis nurodo, kad darbdaviai ir darbuotojai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti savo teise, tačiau darbdavio negatyvus požiūris į darbe susižalojusį darbuotoją parodo, jog šiais principais jis nesivadovauja: į darbuotojo prašymą prisiimti darbdaviui dalį atsakomybės ir kompensuoti dalį patirtos materialinės žalos, jam buvo atsakyta darbdavio, kad pagal įmonėje susiformavusią praktiką materialinė parama, esant darbuotojų neatsargumui neteikiama.
Vis tik profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkė Oksana Strazdė padavė ieškinį į darbo ginčų komisiją dėl žalos darbuotojui atlyginimo. Darbo komisijos posėdžio metu darbdavys elgėsi dar ciniškiau, jis neigė darbuotojo susižalojimą staklėmis, tvirtino, kad rankos pirštus darbuotojas galėjo susilaužyti griūdamas, ar privėrus juos durimis, ar dėl kitokių panašių priežasčių. Tačiau profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkės Oksanos Strazdės profesionalumo dėką darbo ginčų komisija nusprendė, kad darbuotojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo jo nurodytai sumai tenkintinas. Taigi, byla buvo laimėta.
Apibendrinus matyti, kad darbuotojai, įstoję į profesinę sąjungą įgyja svarbių privilegijų, užtikrinama, kad jų pažeistos teisės bus efektingai ginamos.
Profesinė sąjunga gali būti įvardinta kaip pirminė pagalba darbuotojui, padedanti sutvarkyti visus reikiamus dokumentus, teikianti teisines konsultacijas ir kita. Įmonėse, kuriose veikia profesinės sąjungos, vyksta daug mažiau darbuotojų teisių pažeidinėjimų, darbuotojai jaučiasi saugesni. Visos išvardintos aplinkybės padeda darbuotojui sutelkti visas savo mintis ir jėgas į kuo geresnius darbo rezultatų pasiekimą, o ne į savo sveikatos ar net gyvybės saugumą.