Darbdavys profesinei sąjungai sumokės 1000 eurų baudą

autorius Ričardas

2024 m. lapkričio 5 d. Alytus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisija, dalyvaujant ieškovės atstovėms Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkei Oksanai Strazdei ir Jolitai Kazlauskaitei išnagrinėjo darbo bylą pagal ieškovės UAB „Sūduvos vandenys“ darbininkų sąjungos prašymą atsakovei UAB „Sūduvos vandenys“ ir už tinkamai nevykdytas informavimo ir konsultavimo procedūras numatytas Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje skyrė šiai įmonei 1000 eurų baudą, pervedant šiuos pinigus į UAB „Sūduvos vandenys“ darbininkų sąjungos sąskaitą.

UAB „Sūduvos vandenys“ darbininkų sąjunga Darbo ginčų komisijai nurodė, kad ji yra Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ narė, kuriai yra taikoma 2022 m. spalio 10 d. Nacionalinė kolektyvinė sutartis Nr. PV3-626 ir su tuo susijusi darbdavio pareiga konsultuotis su profesine sąjunga.

2024 m. rugpjūčio 13 d. profesinė sąjunga gavo darbdavio raštą „Dėl informacijos pateikimo“ su darbo tarybos priedu, kuriame buvo pranešama, kad įmonės darbo taryba pareikalavo konsultacijų su darbdaviu dėl numatomos įmonės valdymo struktūros pertvarkos ir prašo profesinės sąjungos pateikti nuomonę apie numatomą valdymo struktūros pertvarką, o apie konsultacijų eigą su darbo taryba rezultatus bus pranešta papildomai.

2024 rugpjūčio 16 d. profesinė sąjunga raštiškai kreipėsi į darbdavį, prašydama pateikti papildomą informaciją: nurodyti struktūrinių padalinių numatomas vykdyti funkcijas ir atsakomybes; pareigybinių instrukcijų projektus; atliktą darbuotojams paskirstytų krūvių analizę, kuria remiantis bus subalansuoti darbo krūviai tarp padalinių vadovų ir darbuotojų; nurodyti konkrečias priemones, kuriomis bus užtikrinamas tolygus darbo užduočių paskirstymas ir didesnis darbo našumas, bei planuojamą įmonės valdymo struktūros schemą ir pareikalavo pradėti konsultacijas, kaip tai numatyta 2022 m. spalio 10 d. Nacionalinės kolektyvinės sutarties 18 punkte, kuriame nurodyta, kad profesinė sąjunga turi teisę, kartu su darbo taryba reikalauti konsultacijų su darbo taryba.

Tą pačią dieną profesinė sąjunga raštiškai kreipėsi ir į Darbo tarybos pirmininkę, primindama, kad profesinė sąjunga, vadovaujantis Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatomis, turi teisę, gavusi iš darbdavio informaciją kartu su Darbo taryba reikalauti konsultacijų su darbdaviu ir atkreipė dėmesį, kad darbo tarybai Lietuvos Respublikos Darbo kodekse (toliau DK) yra numatyta pareiga – bendradarbiauti abipusio pasitikėjimo pagrindais su visomis darbdavio lygmeniu veikiančiomis profesinėmis sąjungomis bei priminė Darbo tarybai apie profesinės sąjungos reikalavimą dalyvauti konsultacijose kartu su Darbo taryba bei paprašė pranešti apie numatytą konsultacijų pradžią su darbdaviu.

Tačiau 2024 m. rugpjūčio 19 d. profesinė sąjunga gavo iš darbdavio raštą, kuriame jis atsisakė pradėti konsultacijas su profesine sąjunga, teigdamas, kad konsultacijos vyksta su darbo taryba, kuri atstovauja visiems įmonės darbuotojams, todėl atskirų konsultacijų su profesinėmis sąjungomis, kurios atstovauja tik savo narius, nenumatoma!

Darbdavys rašė, kad konsultacijos su profesinėmis sąjungomis, vadovaujantis Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatomis būtų vykdomos tik tuo atveju, jeigu Darbo taryba būtų nepareikalavusi konsultacijų!

Darbdavys taip pat atsisakė pateikti visą prašomą informaciją, teigdamas, kad informavimą apie numatomus įmonės valdymo struktūros pakeitimus įvykdė, pateikdama tokios pat apimties informaciją tiek darbo tarybai, tiek profesinėms sąjungoms.

Tą pačią 2024 m. rugpjūčio 19 d. profesinė sąjunga gavo ir Darbo tarybos raštą, kuriame ji pranešė, kad Darbo tarybos konsultacijos su darbdaviu pradėtos rugpjūčio 14 d. ir apie konsultacijų eigą profesinė  sąjunga bus informuota.

Nesulaukusi pakvietimo konsultacijoms profesinė sąjunga 2024 m. rugpjūčio 26 d. raštiškai dar kartą kreipėsi į bendrovės Darbo tarybą, prašydama pateikti informaciją apie darbo tarybos konsultacijų eigą su darbdaviu, nes iki šiol jos nėra gavusi.

Į tai Darbo taryba atsakė, kad, pasirodo, 2024 m. rugpjūčio 20 d. ji be konsultacijų su profesine sąjunga jau pateikė savo pasiūlymus darbdaviui, o profesinei sąjungai pranešė, kad konsultacijos su darbdaviu vykusios 2024 m. rugpjūčio 12 – 22 d. yra baigtos ir darbdaviui jau pateikti sprendimai, priimti konsultacijų metu!

Labai greitai, jau 2024 m. rugpjūčio 27 d. darbuotojai į savo į darbinio pašto elektronines dėžutes gavo Bendrovės direktoriaus įsakymą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ valdymo struktūros tvirtinimo“ ir įsakymą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ pareigybių sąrašo nustatymo“, kuriuos pažeidžiant Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatas ir Darbo kodekso 190 straipsnį priėmė be konsultacijų su profesine sąjunga.

Darbo ginčų komisija išnagrinėjusi bylą nustatė, kad darbdavys, laiku neteikdamas informacijos ir nesikonsultuodamas prieš priimant sprendimą dėl bendrovės valdymo struktūros pertvarkos bei darbo reorganizavimo, su profesine sąjunga sunkina jos veiklą, pažeidžia bendradarbiavimo principą, tinkamai neįgyvendina socialinės partnerystės principo, stokoja geranoriškumo ir pagarbos Ieškovės – profesinės sąjungos teisėms, todėl skyrė darbdaviui UAB „Sūduvos vandenys“ darbininkų sąjungos naudai 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) baudą.

Visą Darbo ginčų nutartį skaityti žemiau.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS ALYTAUS DARBO GINČŲ KOMISIJA SPRENDIMAS

2024 m. lapkričio 5 d. DGKS Alytus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisija, dalyvaujant ieškovės atstovėms Oksanai Strazdei ir Jolitai Kazlauskaitei, dalyvaujant atsakovės atstovui, išnagrinėjusi darbo bylą pagal ieškovės UAB „Sūduvos vandenys“ darbininkų sąjungos prašymą atsakovei UAB „Sūduvos vandenys“ dėl informavimo ir konsultavimo procedūrų nevykdymo ir baudos skyrimo, nustatė: Ieškovė nurodo, kad yra Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ narė, kuriai yra taikoma 2022 m. spalio 10 d. Nacionalinė kolektyvinė sutartis Nr. PV3-626.

Nurodo, kad Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 13 d. gavo Atsakovės raštą Nr. SD-1241 “Dėl informacijos pateikimo“ su taryba priedu, kuriame buvo pranešama, kad įmonės darbo pareikalavo konsultacijų su darbdaviu dėl numatomos įmonės valdymo struktūros pertvarkos ir prašo Ieškovės pateikti nuomonę apie numatomą valdymo struktūros pertvarką, o apie konsultacijų eigą su darbo taryba rezultatus Ieškovė bus informuota papildomai.

Nurodo, kad Ieškovė 2024-08-16 raštu Nr. 15/24 „Dėl konsultacijos poreikio ir informacijos pateikimo“ kreipėsi į Atsakovę prašydama pateikti papildomą informaciją: nurodyti struktūrinių padalinių numatomas vykdyti funkcijas ir atsakomybes; pareigybinių instrukcijų projektus; atliktą darbuotojams paskirstytų krūvių analizę, kuria remiantis bus subalansuoti darbo krūviai tarp padalinių vadovų ir darbuotojų; nurodyti konkrečias priemones, kuriomis bus užtikrinamas tolygus darbo užduočių paskirstymas ir didesnis darbo našumas, bei planuojamą įmonės valdymo struktūros schemą ir pareikalavo pradėti konsultacijas, kaip tai numatyta 2022 m. spalio 10 d. Nacionalinės kolektyvinės sutarties 18 punkte, kuriame nurodyta, kad profesinė sąjunga turi teisę, kartu su darbo taryba reikalauti konsultacijų su darbo taryba.

Ieškovė 2024-08-16 raštu Nr. 16/24 „Dėl konsultacijų“ kreipėsi į uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ darbo tarybos pirmininkę, primindama darbo tarybai, kad Ieškovė, vadovaujantis Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatomis, turi teisę, gavusi iš darbdavio informaciją kartu su darbo taryba reikalauti konsultacijų su darbdaviu ir atkreipė dėmesį, kad darbo tarybai Lietuvos Respublikos Darbo kodekse (toliau DK) yra numatyta pareiga – bendradarbiauti abipusio pasitikėjimo pagrindais su visomis darbdavio lygmeniu veikiančiomis profesinėmis sąjungomis bei informavo darbo tarybą apie Ieškovės reikalavimą dalyvauti konsultacijose su Atsakove kartu su darbo taryba ir prašė informuoti apie numatytą konsultacijų pradžią su Atsakove.

Nurodo, kad Ieškovė gavo 2024 m. rugpjūčio 19 d. Atsakovės raštą Nr. SD-1261 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame atsisakė pradėti konsultacijas su Ieškove, teigdama, kad konsultacijos vyksta su darbo taryba, kuri atstovauja visiems įmonės darbuotojams, todėl atskirų konsultacijų su profesinėmis sąjungomis, kurios atstovauja tik savo narius, nenumatoma, nes konsultacijos su profesinėmis sąjungomis, vadovaujantis Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatomis būtų vykdomos tik tuo atveju, jeigu darbo taryba būtų nepareikalavusi konsultacijų.

Atsakovė taip pat atsisakė pateikti visą prašomą informaciją, teigdama, kad informavimą apie numatomus įmonės valdymo struktūros pakeitimus įvykdė, pateikdama tokios pat apimties informaciją tiek darbo tarybai, tiek profesinėms sąjungoms ir paprašė Ieškovės pateikti savo nuomonę apie numatomą įmonės valdymo struktūros pertvarką iki 2024 m. rugpjūčio 26 d.

Nurodo, kad Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 19 d. gavo darbo tarybos raštą Nr. 2/24, kuriame Ieškovė buvo informuota, kad darbo tarybos konsultacijos su darbdaviu pradėtos rugpjūčio 14 d. ir profesines sąjungas informuos apie konsultacijų eigą.

Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 18/24 „Raginimas pradėti konsultavimosi procedūrą ir pateikti prašomą informaciją“ kreipėsi į Atsakovę su raginimu pradėti konsultavimosi procedūrą ir dar kartą prašė pateikti papildomą informaciją: pateikti aprašytas numatomų struktūrinių padalinių vykdomas funkcijas bei atsakomybes (padalinių nuostatus); paaiškinti, kaip bus siekiama darbo krūvio subalansavimo, kartu įvardinti konkrečias priemones tam pasiekti; paaiškinti, kokių konkrečių perteklinių procedūrų bus išvengta, darbuotojus sutelkiant į vienodus funkcinius vienetus, taip optimizuojant jų darbo krūvį ir atsakomybes ir kaip tai susiję su veiklos skaidrumo padidėjimu bei atsakomybe, paaiškinti, kaip naujoji struktūra subalansuos darbo krūvius tarp padalinių vadovų ir darbuotojų, kad būtų užtikrintas tolygus užduočių pasiskirstymas ir didesnis darbo našumas, kaip tai motyvuos darbuotojus ir padidins darbuotojų pasitenkinimą darbu ir mažės streso lygis tarp darbuotojų.

Nurodo, kad Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 19/24 „Dėl informacijos apie konsultacijų eigą“ kreipėsi į bendrovės darbo tarybą su prašymu pateikti informaciją apie darbo tarybos konsultacijų eigą su Atsakove, nes iki šiol tokios informacijos nėra gavusi.

Nurodo, kad Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 26 d. gavo Atsakovės raštą Nr. SD-1319 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame informavo, kad 2024 m. rugpjūčio 12 – 22 d. buvo vykdomos konsultacijos su darbo taryba dėl įmonės valdymo struktūros projekto ir negavus iš įmonėje veikiančių profesinių sąjungų nuomonės dėl įmonės valdymo struktūros pertvarkos, 2024 m. rugpjūčio 26 d. buvo pasirašytas konsultacijų su darbo taryba rezultatų protokolas.

Nurodo, kad Atsakovė, atsakydama į Ieškovės 2024 m. rugpjūčio 26 d. raginimą pradėti konsultacijas raštu Nr. SD-1322 „Dėl informacijos pateikimo“, Ieškovei pranešė, kad papildomos konsultacijos su Ieškove nebus vykdomos, nes Atsakovė 2024-08-19 raštu Nr. SD-1261 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Ieškovę, kad konsultacijos dėl įmonės struktūros valdymo pertvarkymo, pagal darbo tarybos reikalavimą vyksta su darbo taryba, o profesinėms sąjungoms pateikiama informacija tokios pat apimties, kaip ir darbo tarybai.

Nurodo, kad Darbo taryba, atsakydama į Ieškovės 2024-08-26 raštą Nr. 19/24 „Dėl informacijos pateikimo“, 2024 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 4/24 Ieškovę informavo, kad Atsakovei 2024 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 3/24 buvo pateikti darbo tarybos pasiūlymai, kad konsultacijos su darbdaviu vyko 2024 m. rugpjūčio 12 – 22 d., konsultacijos baigtos ir pateikti sprendimai, priimti konsultacijų metu.

Paaiškina, kad bendrovės darbuotojai 2024 m. rugpjūčio 27 d. į darbinio pašto elektronines dėžutes gavo Bendrovės direktoriaus įsakymą Nr. V-78 (1.5) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ valdymo struktūros tvirtinimo“ ir įsakymą Nr. P-430 (3.1) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ pareigybių sąrašo nustatymo“.

Pažymi, kad DK 190 straipsnio nuostatomis kolektyvinė sutartis – darbo teisės normas, šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybę nustatantis rašytinis susitarimas, kurį sudaro profesinės sąjungos, darbdaviai ir jų organizacijos. Vadovaujantis DK 197 str. 3 dalies nuostatomis, nacionalinę (tarpšakinę), teritorinę, šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) lygmeniu sudarytą kolektyvinę sutartį profesinių sąjungų ar jų organizacijas sudarančių profesinių sąjungų atstovaujamiems darbuotojams 4 privalo taikyti su jais darbo santykiais susiję darbdaviai, kurie yra kolektyvinę sutartį pasirašiusios darbdavių organizacijos nariai.

Nurodo, kad DK 208 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, restruktūrizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbo tarybas ir konsultuotis su jomis dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems neigiamiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti.

Nurodo, kad 2022 m. spalio 10 d. Nacionalinės kolektyvinės sutarties Nr. PV3-626, 18 punkte nustatyta, kad darbdavio lygmens profesinės sąjungos, kurios yra Sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų organizacijų narės, pagal DK turi teisę į tokios pat apimties informavimą kaip ir darbo tarybos. Darbdavio lygmens profesinė sąjunga, gavusi informaciją, turi teisę kartu su darbo taryba reikalauti konsultacijų su darbdaviu. Darbo tarybai atsisakius dalyvauti tokiose konsultacijose, profesinė sąjunga gali tokia teise pasinaudoti viena.

Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Profesinių sąjungų įstatymo 13 str., darbdavys privalo darbo, ekonominius, socialinius klausimus įstatymų numatytais atvejais spręsti, suderinęs su profesinės sąjungos organais. Teisės į informaciją tikslas – laiku (reguliariai arba prieš priimant sprendimą) užtikrinti, kad darbuotojai per savo atstovus būtų informuojami apie darbo santykiams reikšmingus darbdavio veiklos rodiklius ir tuos darbdavio sprendimus, kurie gali padaryti neigiamą įtaką jų darbo sąlygoms (dėl reikšmingų darbo organizavimo, įmonės tvarkos taisyklių pakeitimo ir pan.).

Paaiškina, kad vadovaujantis DK 208 straipsnio nuostatomis, informavimo procedūra turi būti įvykdyta iki priimant sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai. Tokiu būdu turi būti sudarytos sąlygos darbuotojų atstovams daryti įtaką tokio sprendimo priėmimui teikiant savo pastabas ir pasiūlymus dėl jo reikalingumo, kryptingumo, galimų neigiamų padarinių mažinimo darbuotojams.

Nurodo, kad Atsakovės direktoriaus įsakymais Nr. V- 78 (1.5) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ valdymo struktūros tvirtinimo“ ir Nr. P-430 (3.1) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ pareigybių sąrašo nustatymo“ priimti sprendimai turi esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai. Iš esmės šie bendrovės valdymo struktūros pertvarkos ir darbo organizavimo pakeitimai apima struktūrinių padalinių reorganizciją, kadangi 2023 m. lapkričio 6 d. Marijampolės savivaldybės mero potvarkiu „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ 5 vienintelio akcininko sprendimo dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ reorganizavimo sąlygų ir įstatų patvirtinimo“ bendrovė reorganizuota prijungiant uždarąją akcinę bendrovę „Marijampolės butų ūkis“.

Reorganizavus padalinius, turėtų būti reorganizuojamos ir perskirstomos darbuotojų funkcijos, todėl, kad uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ pagrindinė vykdoma veikla yra vandens gavyba, vandens ruošimas, vandens tiekimas, nuotekų surinkimas ir tvarkymas, kurios veikla yra reguliuojama valstybės. Prijungtos uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“ veikla – daugiabučių namų administravimas, renovavimas ir kita papildoma veikla.

Sujungtos dvi atskiros įmonės, kurių veikla iš esmės skiriasi ir jų veikloms taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas, todėl keičiantis padalinių vadovams, keisis darbo uždaviniai, darbų apimtys ir darbo organizavimas.

Nurodo, kad vadovaujantis 2022 m. spalio 10 d. Nacionalinės kolektyvinės sutarties Nr. PV3-626 18 punkto nuostatomis, Atsakovė privalėjo Ieškovę kartu su uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ darbo taryba informuoti ir su Ieškove konsultuotis prieš priimant sprendimą dėl bendrovės valdymo struktūros pertvarkos bei darbo reorganizavimo po 2024 m. lapkričio 8 d. įvykusios reorganizavimo procedūros.

Paaiškina, kad nors Ieškovė reikalavo pradėti vykdyti informavimo ir konsultavimosi procedūrą, tačiau Atsakovė piktybiškai ignoravo Ieškovės reikalavimus pateikti trūkstamą informaciją bei atmetė konsultacijų vykdymo su Ieškove reikalavimą, teigdama, jog konsultacijos su Ieškove būtų vykdomos tik tuo atveju, jeigu konsultacijų nebūtų paprašiusi darbo taryba ir priėmė sprendimą patvirtinti naują bendrovės valdymo struktūrą.

Nurodo, kad Atsakovė pažeidė nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje nustatytą Ieškovės teisę pagal Darbo kodeksą į tokios pat apimties informavimą kaip ir darbo tarybos bei teisę kartu su darbo taryba reikalauti konsultacijų su darbdaviu. Ieškovė, atstovaudama darbuotojų profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus, Darbo ginčų komisijos prašo pripažinti, kad Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 27 d. priimdama įsakymą Nr. V-78 (1.5) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ valdymo struktūros tvirtinimo“ ir įsakymą Nr. P-430 (3.1) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ pareigybių sąrašo nustatymo“ pažeidė Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatas, nevykdydama DK įtvirtintos pareigos informavimo ir konsultavimo pareigos.

Prašo skirti 3000 Eur baudą už Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatų ir DK įtvirtintos informavimo ir konsultavimo pareigos nevykdymą. Atsakovė su Ieškovės reikalavimais nesutinka.

Nurodo, kad DK 165 straipsnis reglamentuoja darbuotojų atstovavimo sistemą. Darbo kodekso 165 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams. Darbuotojų atstovavimas reiškia darbuotojų teisių ir interesų gynimą ir atstovavimą jiems santykiuose su kitomis socialinės partnerystės šalimis, darbo ginčus nagrinėjančiose ir socialinės partnerystės institucijose, teisių ir pareigų jiems sukūrimą ir keitimą ar kitokį dalyvavimą, nustatant darbuotojų darbo, socialines ir ekonomines teises ir pareigas darbo teisės normų nustatyta tvarka (DK 165 str. 1 d.)

Nurodo, kad Darbo taryba yra nepriklausomas darbuotojams atstovaujantis organas, DK nustatytais atvejais ir tvarka atstovaujantis visiems darbuotojams darbdavio ar, jeigu tai nustatyta DK ar socialinių partnerių susitarimuose, – ir darbovietės lygmeniu, informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą (DK 165 str. 4 d.).

Nurodo, kad DK 206 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis priimdamas sprendimus dėl vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo, tame tarpe ir dėl kitų darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai aktualių teisės aktų. DK 206 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai įmonėje nėra darbo tarybos darbdavys privalo pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai. Profesinė sąjunga turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų.

Paaiškina, kad aukščiau nurodytų DK nuostatų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog konsultavimas yra išimtinė darbo tarybos teisė. Net tuo atveju, kai įmonėje nėra darbo tarybos, darbdavys įpareigojamas tik pateikti informaciją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, kuri turi teisę pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų, bet neturi teisės į konsultavimo procedūrą. DK nenumato teisės profesinei sąjungai reikalauti, kad darbdavys vykdytų konsultavimą su profesine sąjunga.

Nurodo, kad Nacionalinė kolektyvinė sutartis (18 punktas) suteikė teisę profesinėms sąjungoms, kurios yra sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų organizacijų narės, į tokios pat apimties informavimą kaip ir darbo tarybos. Darbdavio lygmens profesinei sąjungai, gavusiai informaciją, taip pat suteikta teisė kartu su darbo taryba reikalauti konsultacijų su darbdaviu. Darbo tarybai atsisakius dalyvauti tokiose konsultacijose, profesinė sąjunga gali tokia teise pasinaudoti viena.

Nurodo, kad darbdavys, planuodamas priimti vidaus teisės aktus dėl numatomos įmonės valdymo struktūros pertvarkos, vadovaudamasis Nacionalinės kolektyvinės sutarties 18 punktu, pateikė tokios pačios apimties informaciją tiek darbo tarybai, tiek įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, tame tarpe ir Ieškovei.

Nurodo, kad Ieškovė pasinaudojo Nacionalinės kolektyvinės sutarties suteikta teise reikalauti konsultacijų. Paaiškina, kad darbdavys, įvertinęs DK ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatas dėl konsultavimo procedūros, informavo Ieškovę , kad negali pradėti konsultacijas su Ieškove, nes konsultacijos vykdomos su darbo taryba pagal jos reikalavimą.

Nurodo, kad konsultacijos su darbo taryba vyko 2024 m. rugpjūčio 12 -22 d. ir negavus įmonėje veikiančių profesinių sąjungų nuomonės dėl numatomos valdymo struktūros pertvarkos, 2024 m. rugpjūčio 26 d. su darbo taryba buvo pasirašytas konsultacijų su darbo taryba rezultatų protokolas. Darbdavys informavo įmonėje veikiančias profesines sąjungas apie konsultavimą.

Nurodo, kad Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje suteikta teisė į konsultavimą profesinei sąjungai atsiranda tik tuo atveju, kai darbo taryba atsisako dalyvauti konsultacijose. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje neaptartas ir nereglamentuotas atvejis, kai darbo taryba neatsisako dalyvauti konsultacijose ir jose dalyvauja.

Nurodo, kad darbdavys, Nacionalinės kolektyvinės sutarties 18 punktą vertino, atsižvelgdamas į DK 193 straipsnyje 3 dalyje numatytą nuostatą, kad kolektyvinėse sutartyse, sudaromose nacionaliniu lygmeniu, įtvirtintomis darbo teisės normomis galima nukrypti nuo Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių.

Nurodo, kad DK 206 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis priimdamas sprendimus dėl vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo, tame tarpe ir dėl kitų darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai aktualių teisės aktų. Ši teisės norma laikytina imperatyviąja teisės norma. Net ir tuo atveju, kai įmonėje nėra darbo tarybos teisė į konsultavimą profesinei sąjungai neatsiranda, ji turi teisę tik pareikšti savo nuomonę darbdaviui dėl būsimų darbdavio sprendimų DK 206 str. 4 d.).

Nurodo, kad Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje įtvirtinus teisę profesinei sąjungai kartu su darbo taryba reikalauti konsultacijų, buvo nukrypta nuo DK nustatytų imperatyvių taisyklių, tačiau Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje nebuvo įtvirtinta teisė profesinei sąjungai dalyvauti konsultacijose kartu su darbo taryba, kai pastaroji savo teisės neatsisako.

Nurodo, kad Atsakovės nuomone, Nacionalinės kolektyvinės sutarties 18 punkto aiškinimas, jog profesinei sąjungai yra suteikta teisė besąlygiškai dalyvauti konsultacijose, prieštarautų DK nustatytai imperatyviai taisyklei, kad tik darbo taryba gali dalyvauti konsultacijose. Prašo Ieškovės reikalavimus atmesti.

Ieškovės prašymas tenkinamas iš dalies.

Dėl ginčo Byloje nustatyta, kad Ieškovė yra Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ narė, kuriai yra taikoma 2022 m. spalio 10 d. Nacionalinė kolektyvinė sutartis Nr. PV3-626. DK 190 straipsnio nuostatomis kolektyvinė sutartis – darbo teisės normas, šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybę nustatantis rašytinis susitarimas, kurį sudaro profesinės sąjungos, darbdaviai ir jų organizacijos.

Vadovaujantis DK 197 str. 3 dalies nuostatomis, nacionalinę (tarpšakinę), teritorinę, šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) lygmeniu sudarytą kolektyvinę sutartį profesinių sąjungų ar jų organizacijas sudarančių profesinių sąjungų atstovaujamiems darbuotojams privalo taikyti su jais darbo santykiais susiję darbdaviai, kurie yra kolektyvinę sutartį pasirašiusios darbdavių organizacijos nariai.

DK 208 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, restruktūrizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimu, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, darbdavys privalo informuoti darbo tarybas ir konsultuotis su jomis dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems neigiamiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti.

2022 m. spalio 10 d. Nacionalinės kolektyvinės sutarties Nr. PV3-626 18 punkte nustatyta, kad darbdavio lygmens profesinės sąjungos, kurios yra Nacionalinę kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų organizacijų narės, pagal DK turi teisę į tokios pat apimties informavimą kaip ir darbo tarybos. Darbdavio lygmens profesinė sąjunga, gavusi informaciją, turi teisę kartu su darbo taryba reikalauti konsultacijų su darbdaviu.

Darbo tarybai atsisakius dalyvauti tokiose konsultacijose, profesinė sąjunga gali tokia teise pasinaudoti viena. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Profesinių sąjungų įstatymo 13 str., darbdavys privalo darbo, ekonominius, socialinius klausimus įstatymų numatytais atvejais spręsti, suderinęs su profesinės sąjungos organais.

Teisės į informaciją tikslas – laiku (reguliariai arba prieš priimant sprendimą) užtikrinti, kad darbuotojai per savo atstovus būtų informuojami apie darbo santykiams reikšmingus darbdavio veiklos rodiklius ir tuos darbdavio sprendimus, kurie gali padaryti neigiamą įtaką jų darbo sąlygoms (dėl reikšmingų darbo organizavimo, įmonės tvarkos taisyklių pakeitimo ir pan.).

Vadovaujantis DK 208 straipsnio nuostatomis, informavimo procedūra turi būti įvykdyta iki priimant sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai. Tokiu būdu turi būti sudarytos sąlygos darbuotojų atstovams daryti įtaką tokio sprendimo priėmimui teikiant savo pastabas ir pasiūlymus dėl jo reikalingumo, kryptingumo, galimų neigiamų padarinių mažinimo darbuotojams.

Byloje nustatyta, kad Atsakovės direktoriaus priimti įsakymai Nr. V- 78 (1.5) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ valdymo struktūros tvirtinimo“ ir Nr. P 430 (3.1) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ pareigybių sąrašo nustatymo“ turi esminės įtakos bendrovės valdymo struktūros pertvarkymui, darbo organizavimo pakeitimams ir darbuotojų teisinei padėčiai.

Nagrinėjamoje byloje aktualus darbdavio priimtų sprendimų dėl bendrovės struktūros ir darbuotojų pareigybių poreikio tvirtinimo teisėtumo vertinimas ta prasme, ar priimdama šiuos sprendimus darbdavys tinkamai vykdė informavo ir konsultavimo pareigą su darbuotojų profesine sąjunga. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, jog Atsakovė ne tik kad tinkamai neinformavo ir nesikonsultavo prieš priimant sprendimus dėl bendrovės valdymo struktūros pertvarkos ir reorganizavimo, tačiau netgi nurodė neturintis pareigos tai daryti.

Atsakovo atstovas tvirtino priešingai, teikdamas, kad darbdavys, planuodamas priimti vidaus teisės aktus dėl numatomos įmonės valdymo struktūros pertvarkymo, pateikė tokios pačios apimties informaciją tiek darbo tarybai, tiek Ieškovei. Nurodė, kad informavo Ieškovę apie tai, kad negali pradėti su ja konsultacijų, nes Nacionalinės kolektyvinės sutarties 18 p. nuostata prieštarauja DK nustatytai imperatyviai taisyklei, kad tik darbo taryba gali dalyvauti konsultacijose.

Komisija, įvertinusi šalių atstovų bylos nagrinėjimo metu teiktus paaiškinimus bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog byloje objektyvių įrodymų, jog Ieškovė buvo tinkamai ir savalaikiai informuota Atsakovės apie struktūrinių padalinių numatomas vykdyti funkcijas ir atsakomybes, pareigybinių instrukcijų projektus, atliktą darbuotojams paskirstytų krūvių analizę, apie planuojamą įmonės valdymo struktūros schemą, apie tai, kaip bus siekiama darbo krūvio subalansavimo, kartu įvardinant konkrečias priemones tam pasiekti, paaiškinant, kokių konkrečių perteklinių procedūrų bus išvengta darbuotojus sutelkiant į vienodus funkcinius vienetus, taip optimizuojant jų darbo krūvį ir atsakomybes ir kaip tai susiję su veiklos skaidrumo padidėjimu bei atsakomybe ir kt., nėra.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad su Ieškove prieš priimant sprendimus dėl bendrovės valdymo struktūros pertvarkos ir darbo organizavimo pakeitimų būtų pravestos konsultacijos. Komisija nesutinka su Atsakovės atstovo argumentais, kad Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje suteikta teisė į konsultavimą profesinei sąjungai atsiranda tik tuo atveju, kai darbo 10 taryba atsisako dalyvauti konsultacijose ir kad Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje įtvirtinus teisę profesinei sąjungai kartu su darbo taryba reikalauti konsultacijų, buvo nukrypta nuo DK nustatytų imperatyvių taisyklių ir kad Nacionalinės kolektyvinės sutarties 18 p. prieštarauja DK nustatytai imperatyviai taisyklei, kad tik darbo taryba gali dalyvauti konsultacijose.

Komisija pažymi, kad DK 193 straipsnyje 3 dalyje numatyta nuostata, kad kolektyvinėse sutartyse, sudaromose nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu, įtvirtintomis darbo teisės normomis galima nukrypti nuo šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytų imperatyvių taisyklių, išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ar pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jeigu kolektyvine sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra.

Ginčai dėl tokių normų teisėtumo nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Nustačius, kad kolektyvinės sutarties sąlyga prieštarauja šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytoms imperatyvioms taisyklėms, ar kolektyvine sutartimi nėra pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra, ji negali būti taikoma, o taikoma šio kodekso ar darbo teisės normos taisyklė.

Bet kuriuo atveju kolektyvinė sutartis gali gerinti darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose.

Nagrinėjamu atveju Komisija, įvertinusi aukščiau nurodytas DK ir 2022 m. spalio 10 d. Nacionalinės kolektyvinės sutarties Nr. PV3-626 18 p. nuostatas, daro išvadą, kad Atsakovė turėjo informavimo ir konsultavimo pareigą profesinei sąjungai, bet šios pareigos tinkamai neįvykdė.

Taigi, nustatyta, jog Atsakovė priimdama 2024 m. rugpjūčio 27 d. įsakymus Nr.V 78 (1.5) it Nr. P – 430 (3.1) pažeidė DK 204 straipsnio ir 2022 m. spalio 10 d. Nacionalinės kolektyvinės sutarties Nr. PV3-626 18p. nuostatas.

Dėl baudos skyrimo DK 217 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę darbo teisės normas ar šalių susitarimus pažeidusiai šaliai kitos šalies naudai skirti iki 3000 eurų baudą. Baudos dydis turi būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir atgrasyti nuo teisės pažeidimo ateityje.

Darbo ginčų komisija sutinka su ieškinio argumentais, jog Atsakovei savalaikiai neteikiant informacijos ir nesikonsultuojant prieš priimant sprendimą dėl bendrovės valdymo struktūros pertvarkos bei darbo reorganizavimo, sunkinama profesinės sąjungos veikla, kartu tokiu būdu pažeidžiamas bendradarbiavimo principas, tinkamai neįgyvendinamas socialinės partnerystės principas, stokojama geranoriškumo ir pagarbos Ieškovės teisėtiems interesams, įsipareigojimas, įtvirtintas 2022-10-10 Nacionalinės kolektyvinės sutarties Nr. PV3-626 18 p., realiai nevykdomas.

Skiriant baudą ir nustatant jos dydį, Komisija įvertina tai, jog šio ginčo kilimą sąlygojo profesinės sąjungos tinkamas neinformavimas ir nesikonsultavimas su ja dėl darbdavio priimto sprendimo dėl Atsakovės valdymo struktūros pertvarkos ir darbo organizavimo pakeitimų.

Darbdavys santykyje su ieškove, kaip socialine partnere, stokojo geranoriškumo, pagarbos ir pažeidė bendradarbiavimo principą, analogišku pagrindu ankščiau bauda darbdaviui nebuvo skirta, todėl 1000 Eur bauda, Komisijos įsitikimu, yra proporcinga pažeidimo sunkumui, padėsianti atgrasyti darbdavį nuo teisės pažeidimo ateityje (DK 209 straipsnio 1 dalis, 217 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, minėtų teisės aktų nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, Komisija daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – Komisija skiria Atsakovei Ieškovės naudai 1000 Eur baudą.

 Darbo ginčų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 228 str., nusprendžia: ieškovės prašymą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Atsakovė UAB „Sūduvos vandenys“, juridinio asmens kodas 151104226, priimdama 2024 m. rugpjūčio 27 d. įsakymus Nr.V-78 (1.5) it Nr. P – 430 (3.1) pažeidė DK 204 straipsnio ir 2022 m. spalio 10 d. Nacionalinės kolektyvinės sutarties Nr. PV3-626 18 p. nuostatas.

Skirti Atsakovei UAB „Sūduvos vandenys“, juridinio asmens kodas 151104226 Ieškovės UAB „Sūduvos vandenys“ darbininkų sąjungos, juridinio asmens kodas 193056161 naudai 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) baudą.

Darbo ginčo šalis, nesutinkanti su Komisijos sprendimu, turi teisę per vieną mėnesį nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (Darbo kodekso 231 str. 1 d.).

Darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Darbo kodekso 230 str. 2 d.). Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūrėjimo dalykas ( DK 231str. 4 d.).

Komisijos pirmininkė

Palikti komentarą