Bus peržiūrima Europos kaimynystės politika

autorius Solidarumas

2015 m. vasario 4-5 d. Briuselyje vyko Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo priežiūros komiteto posėdis. Posėdyje daug dėmesio skirta Europos kaimynystės politikai, tame tarpe ir Rytų partnerystės politikai. Šiuo metu ekspertai peržiūri strateginius Europos Sąjungos kaimynystės politikos dokumentus, kovo pradžioje bus parengta ir visuomenės  svarstymui pateikta, taip vadinama, žalioji knyga.

Posėdyje ypač daug kalbėta apie situaciją Ukrainoje, ES politikų veiksmus, Ukrainos ir kitų šalių pilietinių organizacijų indelį. Ukrainos nacionalinės platformos atstovas sakė, jog laikas įvardinti tai kas vyksta Ukrainoje yra ne vidinis konfliktas, o karas tarp Ukrainos ir Rusijos. Karas, kurio kiekviena dienai Ukrainai kainuoja kelis milijonus litų, vietoje to, kad būtų investuojama į ekonomiką, kuriamos darbo vietos, kuriama gerovė. Jis sakė, jog Ukrainos žmonės tikisi didesnės paramos iš ES ir visos tarptautinės bendruomenės.

Posėdyje taip pat pristatyta Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo veikla 2015 metams. Kalbėta apie Europos Komisijos lėšas, kurios numatytos Forumo rėmuose veikiančioms darbo grupės.

Europos kaimynystės politika pradėta vystyti 2004 m., jos tikslas mažinti atotrūkį tarp išsiplėtusios Europos Sąjungos ir kaimyninių šalių.  Ji remiasi tokiomis vertybėmis, kaip: demokratija, įstatymo valdžia, pagarba žmogaus teisėms.

Europos kaimynystės politika buvo  pasiūlyta 16 šalių, tai yra: Alžyras, Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Egiptas, Gruzija, Izraelis, Jordanas, Libanas, Libija, Moldova, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas ir Ukraina. Rusija Europos partnerystės politikoje dalyvauti atsisakė, motyvuodama savo sprendimą tuo, jog yra strateginė partnerė.

Vėliau politika buvo išplėtota ir pagal regionus vystoma Rytų partnerystės politika, kuri apima tokias šalis, kaip:  Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina. Taip pat Euro-Viduržemio jūros šalis.

Nuo 2010-2011 EKP remiais tokiais principais, kaip gili ir tvari demokratija  bei ekonominis bendradarbiavimas.

Daiva Kvedaraitė, LPS „Solidarumas“ tarptautinė sekretorė