2021 m. liepos 14 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis kartu su socialiniais partneriais dalyvavo nuotoliniame Mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinės darbo grupės susitikime, kuriame Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pateikė savo pasiūlymus, kaip įgyvendinti ekonomikos atsigavimo ir darbo vietų kūrimo strategiją pagal Žaliąjį kursą, racionaliai patobulinant mokestinę aplinką.
Ministras tikisi, kad įgyvendinus jo pasiūlymus bus sukurta daugiau nei 21 tūkst. darbo vietų, o per ateinantį dešimtmetį išmetamų šiltnamio dujų kiekis Lietuvoje bus sumažintas bent 30 proc.
Pasak Simono Gentvilo, peržiūrėjus mokesčius, sutaupytos ir papildomai surinktos lėšos turi būti naudojamos tikslingai – žaliajai transformacijai stiprinti ir labiausiai pažeidžiamų gyventojų mokestinei naštai mažinti. „Už taršą sumokame visi – tiesiogiai ar netiesiogiai. Pusė Lietuvos gyvena teritorijose, kuriose tarša kietosiomis dalelėmis viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą lygį. Oro tarša Lietuvoje 2018 metais pareikalavo 2,8 tūkst. žmonių priešlaikinių mirčių. Užterštumu kietosiomis dalelėmis Vilnius lenkia Paryžių“, – sakė Aplinkos ministras.
Simonas Gentvilas pažymėjo, kad dabartinė mokestinė aplinka ne tik nepadeda kovoti su tarša, bet ir sekina valstybės biudžetą. „Dėl iškastinio kuro lengvatų prarandame daugiau 120 mln. eurų biudžeto lėšų kasmet. Apskritai priklausomybė nuo energijos produktų importo kasmet Lietuvai kainuoja apie 2,5 mlrd. eurų“, – sakė ministras.
Todėl 2021-2030 m. numatoma žaliosioms investicijoms skirti daugiau kaip 5,7 mlrd. eurų paramos iš įvairių europinių fondų. Ministro žodžiais, vienam šalies gyventojui tektų 2100 eurų investicijų.
Trečiadienį darbą pradėjusi darbo grupė peržiūrės mokestinius instrumentus transporto ir šildymo sektoriuje – akcizų iškastiniam kurui lengvatas, akcizų struktūrą ir apmokestinimą pagal anglies dioksidą. Be to, nagrinės aplinkosauginius mokesčius – už vandens išteklių naudojimą, aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, taršą iš stacionarių taršos šaltinių, organinius tirpiklius naudojančių įrenginių eksploatavimą.
Vyriausybė yra nutarusi panaikinti visas mokesčių lengvatas naudojamam iškastiniam kurui ir visiškai atsisakyti anglių bei naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje. Dėl to augs dujų, dizelino ir anglies kainos. Taip siekiama gyventojus paskatinti naudoti žaliosios energetikos šaltinius, kurie dėl mokesčių politikos taptų pigesni už iškastinį kurą. Ministras pažymėjo, kad Lietuvai, neturinčiai anglių ar kitų iškastinio kuro rūšių, neturėtų kilti klausimų dėl Žaliojo kurso politikos naudos.
„Mūsų sprendimai itin priklausys nuo Europos Komisijos sprendimų. Juolab kad šiandien pati Komisija pristato 12 teisės aktų, skirtų Žaliajam kursui“,– sakė aplinkos ministras.
Po pristatymo vyko socialinių partnerių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pasisakymai. Darbdavių atstovai abejojo dėl kai kurių mokesčių staigaus padidinimo naudos verslui ir siūlė ilginti pereinamąjį laikotarpį mokesčių didinimui, suteikiant laiko ir finansinę paramą verslui, kad šis galėtų prisitaikyti prie naujų sąlygų.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis atkreipė dėmesį, kad Lietuva jau ne vieną dešimtmetį yra priešpaskutinėje vietoje Europos Sąjungoje pagal GINI indeksą, kuris parodo socialinę nelygybę. Gali būti, kad po pandemijos Lietuva atsidurs paskutinėje vietoje, nes per pandemija dešimtadalio didžiausias pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų pajamos išaugo 20 proc., o dešimtadalio mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamos neaugo ar net sumažėjo.
Jis siūlė vykdant mokesčių pertvarką Žaliajam kursui įvesti „socialinę dimensiją“, kuri parodytų kaip „žaliųjų mokesčių“ didinimas veikia socialinę nelygybę.
Didesnes pajamas gaunantiems gyventojams nebus sunku įsigyti mažiau taršų automobilį ar įsirengti iškastinio kuro nenaudojančią šildymo sistemą, tačiau mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams tai padaryti bus sunku, nes jie neturės tam lėšų. Tokiu atveju tik padidės gyventojų skurdas, o Žaliojo kurso tikslai nebus įgyvendinti.
Todėl, pasak jo, būtina sukurti finansines priemones, kurios padėtų mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams prisidėti prie Žaliojo kurso siekių įgyvendinimo.
Žaliajai šalies pertvarkai skirtą išsamų forumą Aplinkos ministerija numato sukviesti rugsėjo mėnesį.