2025 vasario 18 d. vyko Europos profesinių sąjungų konfederacijos Kolektyvinių derybų ir atlyginimų komiteto posėdis. Posėdyje pristatytos Kolektyvinių sutarčių stiprinimo Europos Sąjungoje gairės. Gairės – tai rekomendacinio pobūdžio dokumentas, apibendrinantis profesinių sąjungų, atstovaujančių įvairioms ES šalims, mintis, dokumentas.
Dokumente pabrėžiama, kad kolektyvinės derybos tarp darbuotojų ir darbdavių yra vienas geriausių geresnes darbo sąlygas skatinančių veiksnių. Kolektyvinėse sutartyse susitariama dėl sąlygų, skatinančių sąžiningus atlyginimus, protingas darbo valandas ir saugias darbo vietas. Tai leidžia darbuotojams spręsti tokias problemas kaip profesinė sveikata, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra bei apsauga nuo diskriminacijos ir priekabiavimo. Kolektyvinėmis sutartimis siekiama užtikrinti, kad darbo vietos atitiktų kintančius visuomenės ir ekonominius poreikius. Galiausiai kolektyvinės derybos ne tik pagerina sąlygas darbuotojams, bet ir didina našumą bei stabilumą, o tai naudinga darbdaviams ir visai visuomenei.
Kolektyvinės derybos gali padėti kovoti su dirbančiųjų skurdu, nes tai turėtų būti pagrindiniu mechanizmu, užtikrinančiu teigiamą darbo užmokesčio dinamiką, apimančią visus darbuotojus. Tai yra priemonė, būtina siekiant apsaugoti darbuotojų teises, bet ir yra ekonominio atsparumo, socialinio teisingumo ir tvarios pažangos varomoji jėga. Šios praktikos stiprinimas nacionaliniu, sektorių ir ES lygmenimis yra labai svarbus siekiant sukurti sąžiningesnę visuomenę ir konkurencingesnę ekonomiką, – rašoma dokumente.
Dokumente yra pateikiama kolektyvinių sutarčių aprėptis (procentais nuo visų dirbančiųjų, 2024 m. duomenys, žr. lentelę). Daugiausiai dirbančiųjų kolektyvinėmis sutartimis aprėpiama Italijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje, Šios šalys jau pasiekė direktyvos rekomendacijas, kad kolektyvinės sutartys būtų taikomos 80 procentų dirbančiųjų. Lietuvoje – 27 proc., mus aplenkia Bulgarija, Airija, Čekija, na o mažiausias procentas darbuotojų, kuriems taikomos kolektyvinės sutartys yra Lenkijoje, t.y.13 proc..
Dokumente nurodoma, jog šalys turėtų imtis tam tikrų priemonių, kad būtų stiprinimas kolektyvinių derybų mechanizmas, didinama sektorinių kolektyvinių sutarčių aprėptis. Nurodomos galimos priemonės, skirtos stiprinti profesines sąjungas bei darbdavių organizacijas, taip pat priemonės, kurios galėtų sukurti ir stiprinti sektorines kolektyvines derybas teikiant politinę / institucinę paramą.
Dalyvaudama posėdyje pristačiau naujausią situaciją, pažymėjau, jog Lietuvoje kolektyvinių sutarčių aprėptis didėjo daugiausia viešajame sektoriuje, buvo atnaujinta Nacionalinė kolektyvinė sutartis, atnaujintos švietimo, sveikatos bei socialinių darbuotojų sektorinės sutartys. Tuo tarpu sunkiai sekasi derėtis su privačiu verslu, privačiame sektoriuje šakinių kolektyvinių sutarčių iš viso nėra. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ numačiusi veiklos prioritetus, siekiant didinti Nacionalinės kolektyvinės sutarties taikymo aprėptį, keisti Darbo kodekso nuostatas, numatant didesnę profesinių sąjungų lyderių apsaugą, inicijuoti Socialinio dialogo įstatymo priėmimą. Šiuo metu organizacija įgyvendina projektą, skirtą didinti profesinių sąjungų narių gebėjimus bei visuomenės žinojimą apie socialinį dialogą, kolektyvines sutartis.
ETUC kolektyvinių derybų stiprinimo gaires galima rasti čia:
Informaciją parengė Daiva Kvedaraitė