Žmogaus gyvenimo vidutinė trukmė yra apie 78,5 metų. Iš jų 25 metus miegame, o 10,3 m. praleidžiame darbe. Štai kodėl labai svarbu, kaip mes jaučiamės dirbdami.
Kaip darbuotojai jaučiasi darbe galiu kalbėti labai daug ir ne viskas bus labai gražu. Darbo kodeksą esu išstudijavęs skersai išilgai ir ne vieno dirbančiojo teises jau teko apginti. Čia dar yra kur pasitempti.
Noriu pasidalinti savo patirtimi, kuri rodo kokie svarbūs yra geri santykiai tarp kolegų, tarp vadovo ir pavaldinių, subalansuotos darbo valandos, kokybiškas poilsis ir kolektyvinės sutartys.
Neseniai su kolegomis grįžome iš Austrijos. Tai buvo darbuotojų išvyka, kurią, aš kaip profesinės sąjungos vadovas, surengiau sunkiai dirbantiems vairuotojams ir jų šeimoms. Nepaisant užklupto sniego Alpėse, kai pas mus dar vasara, kelionė buvo nuostabi. Tokios išvykos suartina, išvaiko blogas mintis, atpalaiduoja. Kelionėse žmonės kalbasi, vienas kitą prilaikydami lipa į kalną, vaišinasi, dalinasi įspūdžiais, dar labiau pažįsta vieni kitus.
Tokių kelionių turėjome daug. Kartu su kolektyvu keliavome po Lietuvą, lankėme Lenkiją, Slovakiją, Vokietiją, Latviją, Estiją… Įmonės, kurioje dirbu, darbuotojai su šeimomis turi galimybę pigiau pailsėti prie jūros Šventojoje.
Visi žinome, kad sveikatai ir darbo kokybei labai svarbus yra poilsis. Tik gerai pailsėję sukaupiame daugiau energijos, tampame ne tokie irzlūs, ilgiau išliekame darbingi bei geriau nusiteikę. Pailsėjus dirbti būna lengviau, grįžta motyvacija.
Darbo kodeksas nurodo, kad darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko. Vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 val.
Ar žinote, kad darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 val., neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 val. per kiekvieną septynių dienų laikotarpį?
Bet juk dirbti 12 valandų yra daug! Žinau, kad įmanoma tiek išdirbti, bet ar ilgai? Ar ilgai dirbant tokiu tempu galima išlaikyti aukštą darbo kokybę? O kaip dirbančiojo sveikata? Ar dirbantis tiek valandų fabrike prie linijos arba ištisai sėdintis prie vairo nepradės skųstis kojų nuovargiu, nugaros skausmu ir kt..?
Maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį, negali būti ilgesnis kaip 52 val., netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimui ir negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas.
Vienas iš mano tikslų yra teikti Seime Darbo kodekso pataisą dėl 52 val. Darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo keturiasdešimt aštuonių, o ne penkiasdešimt dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimui.
Darbdavys privalo užtikrinti tolygų darbuotojų keitimąsi pamainomis. Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė.
Darbo kodeksas numato daug papildomų garantijų, susijusių su darbo ir poilsio laiku, pavyzdžiui, papildomas poilsio dienas, auginantiems vaikus; nemokamą laisvą laiką darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti.
Dėl darbuotojams palankesnių sąlygų galima tartis kolektyvinėje sutartyje. Kolektyvinėse derybose savo nariams – darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos.
Primenu ir noriu pasidžiaugti, kad 2022 m. gruodžio 2 d. įmonėje UAB ,,Kauno autobusai“ man kaip profesinės sąjungos pirmininkui pavyko pasirašyti kolektyvinę sutartį, dėl kurios susitarėme per tris mėnesius. Sutartis nuolat plečiama. Vairuotojams, norintiems užsidirbti ir dirbti viršvalandžius, už kuriuos darbdavys apmoka dvigubai, jau susitarėme bendrovės kolektyvinėje sutartyje. Tą rekomenduoju ir kitoms transporto įmonėms.
Geroji patirtis atskleidžia, jog kolektyvinės derybos yra kelias darbdaviui ir darbuotojams rasti kompromisinius sprendimus, kuriais abi derybų šalys kažką laimi. To linkiu visiems darbdaviams ir darbuotojams. Tai dar kartą įrodo, kad socialinis dialogas yra labai svarbus ir jo nauda neišmatuojama.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” koordinacinės tarybos narys,
Lietuvos transporto profesinių sąjungų forumo pirmininkas,
UAB „Kauno autobusai” profesinės sąjungos pirmininkas Bronius Bučelis
Nemokama politinė reklama
Visos reakcijos:
5353