Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” koordinacinės tarybos narį, Lietuvos transporto profesinių sąjungų forumo pirmininką Bronių Bučelį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga iškėlė kandidatu į Seimą vienmandatinėje apygardoje Vilijampolės-Aleksoto apygardoje Kaune. Galutinė jo vieta rinkiminiame sąraše bus paskelbta 24 m. liepos 26 d. LVŽV tarybos posėdyje.
Pateikiame interviu su B. Bučeliu, kuriame jis atskleidžia savo planus pagerinti darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas, kuriuos jis sieks įgyvendinti tapęs Seimo nariu.
Daug metų dirbate viešojo transporto srityje ir atstovaujate transporto darbuotojams. Kodėl nusprendėte pakeisti savo veiklos kryptį ir kandidatuoti į Seimą?
Kandidatuoju į Seimą, nes noriu aktyviai prisidėti prie stiprios valstybės kūrimo. Džiaugiausi, kai 2016 metais politikoje ryškiai suspindo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pavadinimas. Aktyviai stebėjau valdančiaisiais tapusių LVŽS politikų veiklą. Ji ne tik nenuvylė, bet ir paskatino mane įsijungti į jų komandą.
Palaikydamas LVŽS veiklą, aktyviai bendradarbiauju ir su Kaune išrinktais Seimo nariais. Su Aušra Papirtiene, Lauru Stacevičiumi ir Gediminu Vasiliausku aptariame su transporto sektoriumi susijusias įstatymų pataisas, kurioms, įpareigotas savo atstovaujamų darbuotojų, visada turiu konkrečių ir viešojo transporto srities kokybei svarbių pasiūlymų. Seimo nariai, mano kviečiami, visada dalyvauja UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinės sąjungos ataskaitinėse konferencijose ir kituose susitikimuose su įmonės darbuotojais. Šis glaudus mūsų bendradarbiavimas parodė, kad turiu kompetencijų, noro, jėgų ir pats prisidėti prie įstatymų leidybos tiesiogiai.
Vykdydamas parlamentinės kontrolės funkciją, tikiuosi pasiekti, kad viešojo transporto paslaugos Kaune ir Lietuvoje būtų kuo aukštesnės kokybės ir dar labiau prieinamos kiekvienam. Galiu ir privalau pasidalinti sukaupta patirtimi transporto ir logistikos sektoriaus veiklos srityje. Kaip profesinės sąjungos vadovui, man labai svarbi ir socialinio dialogo stiprinimo kryptis. Viešasis transportas yra mūsų visų kasdienio gyvenimo sritis.
Kokias problemas ir galimus jų sprendimus matote šioje srityje?
Kaip ir visi kauniečiai, džiaugiuosi, kad Kauno miesto savivaldybė bei viešojo transporto bendrovės surado lėšų ir atnaujina autobusų ir troleibusų parkus. 2019 m. įsigyti 85 nauji troleibusai, o 2020 m. Kaune atsiras dar 100 naujų hibridinių autobusų. Viešasis transportas – mūsų miesto vizitinė kortelė.
Kartu su Keleivinio transporto darbdavių asociacija spręsdami viešojo transporto problemas Lietuvoje, vis dar susiduriame su įstatymų netobulumu, o kartais ir perdėtai uoliu ES teisinių reglamentų taikymu. Turime saugoti Lietuvos keleivių vežimo rinkos tvarumą. Šalis privalo rūpintis savo rinka, kaip kad „mobilumo paketo“ atveju savo rinkas gina Vakarų Europos šalys.
Pavyzdžiui, Lietuvos keleivinio garlaivio kapitonas, turintis visus ES reglamentus atitinkančius ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, teoriškai galėtų dirbti Vokietijos keleivius vežančiame laive, tačiau realybėje jis to padaryti negali, jeigu nepriklauso profesinei Vokietijos keleivinių laivų transporto asociacijai.
Mano manymu, perdėtas dėmesys konkurencijos užtikrinimui nepadeda kurti jokios gerovės valstybės. Turime pasiekti, kad mūsų teisinėje sistemoje nebūtų griežtesnių apribojimų, nei kitose ES šalyse ir visoje ES teisės sistemoje apskritai. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl tolimojo susisiekimo teisinio reguliavimo neužtikrina Lietuvos keleivių vežimo rinkos tvarumo, o kasdien įsigalint užsienio kapitalui, būtina įvertinti rinkos pokyčius ir pasekmes ekonomikai bei nacionaliniam saugumui.
Manau, kad dabar yra pats laikas diskutuoti apie vidaus sandorių įtvirtinimą, inicijuojant Konkurencijos įstatymo 4 str. papildymą, leidžiantį pačioms savivaldybėms nuspręsti – skelbti ar neskelbti konkursus viešųjų paslaugų teikimui keleiviams vežti.
Turime užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas keleivių vežėjams keliais ir geležinkeliais. Dabar Lietuvos geležinkeliai dotuojami, veža keleivius kaip ir tolimojo susisiekimo keleivių vežėjai, tačiau pastarieji dotacijų negauna.
Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų (NEKS) plane 2021-2031 m. numatyta ženkliai sumažinti CO2 išmetimus transporto sektoriuje. Nuo 2024 m. gali nebelikti akcizo lengvatos žymėtam dyzelinui. Alternatyvių degalų įstatymo projekte numatyta, kad 2029 metais viešajame transporte keleiviai galės būti vežami tik alternatyviais degalais varomomis transporto priemonėmis. Tai gali viešojo transporto paslaugas pabranginti 2-3 kartus. Apie 5 ar net 10 kartų gali brangti ir kelių mokestis autobusams.
Tačiau iki šiol šiuo klausimu nėra atlikti specialistų įvertinimai ir prognozės, nesudaryti priemonių ir veiksmų planai, nenumatytos finansavimo galimybės. Tokiems iššūkiams turime pasiruošti iš anksto. Pavyzdžiui, Klimato kaitos programoje reikia numatyti priemones, skirtas skatinti naudojimąsi viešuoju transportu ir užtikrinti kitus prioritetus viešajam transportui.
Nuolat diskutuojama apie krovininio transporto vairuotojų darbo užmokestį. Kaip Jūs sprendžiate svarbiausias jų darbo problemas?
2019 m., kaip Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumo pirmininkas, derėjausi su asociacija „Linava“ dėl koeficiento dydžio pakeitimo krovininiame transporte. Vėliau kreipėmės į Lietuvos Vyriausybę ir buvo nustatytas krovininio transporto vairuotojų 1,65 minimalaus atlyginimo dydžio koeficientas.
Kartu su Estijos, Latvijos transporto profsąjungomis kreipėmės į ES Komisiją, Europos parlamento narius ir drauge su Europos transporto federacija siūlėme kuo greičiau priimti taip vadinamąjį „Mobilumo paketą“, panaikinant vairuotojų išnaudojimą krovininio transporto sektoriuje.
Įsigaliojus „Mobilumo paketui“ buvo teikiamos ir atitinkamos įstatymų, tarp jų ir Darbo kodekso 108 ir 109 straipsnių pataisos, kuriose numatyta, kad turi būti darbo už mokestį nustatančios normos, ir vietoje buvusio minimalaus darbo užmokesčio darbdavys už tokį patį ar lygiavertį darbą turi mokėti vienodą darbo užmokestį.
Tai reiškia, kad komandiruotės trukmei viršijus 30 dienų ar komandiruotiems darbuotojams atliekant darbus statybų sektoriuje turi būti mokamas toks pat, vienodas darbo užmokestis, nediskriminuojant panašų darbą dirbančių darbuotojų.
Pažymėtina, kad pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką darbo užmokesčio sąvoka suprantama gana plačiai ir apima visus priedus, priemokas, kitas išmokas ir netgi lengvatas, įtvirtintas darbo ir kolektyvinėse sutartyse.
Siekiant dienpinigius įskaityti į darbo užmokestį jie turės būti darbdavio aiškiai atskirti nuo kelionės, nakvynės, maitinimo ir kitų išlaidų. Numatyta daug specifinių šios srities veiklą reglamentuojančių įstatymų ir taisyklių pakeitimų. Kaip visa tai veiks, parodys laikas, tačiau jau dabar aišku, kad teisinės bazės pakeitimai padidins mūsų darbuotojų ir komandiruojamų į Lietuvą žmonių, socialines garantijas, suteikiant papildomas apsaugas ir naujų socialinių, ekonominių nuostatų taikymą.
Kokias dar problemas norėtumėte spręsti, jei būsite išrinktas į Seimą?
Turiu patirties ir socialinės politikos, ypač socialinio dialogo srityje. Man rūpi, kad Lietuvoje būtų kuo geresnės darbo rinkos sąlygos, sukurtos bendradarbiaujant valstybei, darbdaviams ir darbuotojams. Siūlysiu ir toliau spręsti su bendruomenių veikla susijusias problemas. Labai svarbu stiprinti profesines sąjunga, aktyviai veikiančias bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, įtraukti žmones į sprendimų priėmimą. Norėčiau spręsti ir mėgėjiškos žvejybos problemas, suteikiant daugiau teisių žvejams mėgėjams. Tikiuosi tinkamai atstovauti rinkėjams ir jiems pateikiu spręsti, ar esu tinkamas būti Seimo nariu.