2013 m. gegužės 23 d. Briuselyje vykusioje diskusija „Jaunimas ir užimtumas“. Geroji praktika“ dalyvavo Austrijos socialinių partnerių elitas: Erich Foglar, Austrijos profesinių sąjungų konfederacijos (ÖGB) pirmininkas, Rudolf Kaske, Austrijos darbo rūmų (AK) vadovas , Christoph Leitl, Austrijos ekonomikos rūmų (WKO) vadovas, Gerhard Wlodkowski, Austrijos žemės ūkio rūmų (LKÖ) vadovas, bei Maros Šefčovič, už institucijų ryšius ir administravimą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas.
Austrija galėtų būti ta šalimi, kurios socialinės partnerystės modelis turėtų tapti pavyzdžiu daugeliui šalių, tame tarpe ir Lietuvai. Ypač įdomi yra jaunimo profesinio mokymo ir užimtumo sistema. Tačiau, kad ji veiktų reikia sukurti visą tam reikaligną infrastruktūrą, – sakė Austrijos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Erich Foglar. „Jeigu sprendžiant jaunimo nedarbo problemas ES būtų skirta tiek pat lėšų, kiek gelbėti bankams, tai jaunimo nedarbo problema būtų seniai išspręsta“, – sakė jis. Užimtumas yra esminis klausimas, kuriam Austrijos socialiniai partneriai skiria ypač didelį dėmesį. Dedamos visos pastangos, kad jaunimas arba mokytųsi arba dirbtų, nemažai jaunų žmonių, reikiamą kvalifikaciją įgyja darbo vietoje. Dalis Austrijos absolventų įgyja profesiją atlikdami praktiką įmonėse, dar tiek pat įgyja išsilavinimą profesinėse mokylose. Ypač išplėota stažuočių sistema. Austrijos socialiniai partneriai įsitikinę, jog investicijos į jaunų žmonių mokymą atsiperka. „ES turi užtikrinti nemokamą mokslą visiems, tai turi būti užtikrinta visos ES mastu“, – sako jie.
„Jeigu nebus investuojama į ekonominką, pramonę, paslaugas, jeigu bus tik taupoma, jeigu jaunimui nesuiteiksime vilties – jaunoji karta bus prarasta, o su ja prarasime ir bendros Europos ateitį“. Austrija stengiasi investuoti ir vystyti žemės ūkį, nes ir žemės ūkyje galima kurti darbo vietas. Darbdaviai skatinami, kad į darbo rinką įtrauktų jaunimą, kad su juo užsiimtų. Austrijoje valstybė moka subsidijas darbdaviamas, kurį laiką atleidžia nuo tam tikrų mokesčių.
Europai reikia jaunos kartos, kuri būtų motyvuota, kvalifikuota ir pasiryžusi permainoms. Viena vertus nedarbas didelis, antra vertus, Europa sensta, greitai paaiškės, kad darbo jėgos trūksta, todėl jaunoji karta turi būti pasiruošusi darbo rinkai.
Austrijos atstovai mano, jog 6 milijonai Eurų, kuriuos numatyta skirti „jaunimo garantijai“ yra per mažos lėšos. Tarptautinės darbo organizacijos paskaičiavimu, reikėtų bent 21 milijonų eurų.
Ištiesų yra puiku, kai išgirsti atstovą, kuris sako‚ „aš didžiuojuosi savo šalies švietimo sistema“. Dualinio mokymosi sistema yra pasiteisinusi tiek Austrijoje, tiek Vokietijoje.
Austrijos socialinimas partneriams rūpi Europos ateitis. Jie parengė ir pristatė Austrijos socialinių partnerių poziciją dėl Europos ateities. Šalys turi keistis geraja patirtimi, turi atsirasti viltis. Šalies gerovės pagrindas – gerai veikianti švietimo sistema, gerai išvystyta socialinė partnerystė, kurios pagrindas dialogas, bendradarbiaviams, o ne konkurencija.
Austrijos ekonomika apibūdinama kaip socialinė rinkos ekonomika, turinti panašią struktūrą kaip ir Vokietijos ekonomika. Šalyje yra labai aukštas gyvenimo lygis, kurio pasiekimui didelę įtaką nuo pat 1945 m. turėjo vyriausybė, iki šiol vaidinanti didelį vaidmenį savo piliečių gyvenime. Šalis yra viena iš 12 turtingiausių šalių pasaulyje (išreiškus BVP vienam gyventojui).
2004 m. Austrija buvo ketvirta pagal turtingumą Europos Sąjungos šalis, jos BNP vienam gyventojui sudarė apie 27 666 eurus, sąraše ją aplenkė tik Liuksemburgas, Airija ir Nyderlandai.
D.Kvedaraitė