Vilniaus apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas” nario Mindaugo Balsio pateikti faktai dar kartą atskleidė, kad darbdavių teiginiai, jog Lietuvoje trūksta darbuotojų, iš tiesų slepia jų norą gauti kuo didesnį pelną, negailestingai išnaudojant darbuotojus.
Kadangi Lietuvos darbuotojai turi teisę bet kada emigruoti, žino Lietuvos įstatymus ar gali būti apginti nuo darbdavių savivalės, tapę profesinių sąjungų nariais, nesąžiningi verslininkai rado naujas aukas – ukrainiečius. Vietoj to, kad keltų savo darbuotojams atlyginimus, gerintų jų darbo sąlygas, dalis Lietuvos darbdavių pradėjo masiškai lietuvius keisti ukrainiečiais, kurie dėl sunkios ekonominės padėties tėvynėje sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą ir blogesnėmis sąlygomis nei lietuviai.
Dar daugiau, panašu, kad Lietuvos valstybė remia tokį nesąžiningą darbdavių elgesį su savo darbuotojais.
Mindaugas Balsys papasakojo istoriją, kuri atsitiko profesinės sąjungos nariui iš Ukrainos, kuris nuo 2017 m. gegužės dirbo tekintoju vienoje Vilniaus gamykloje ir gyveno jos teritorijoje. Ukrainietis buvo įdarbintas legaliai, ne per darbuotojus apgaudinėti mėgstančias įdarbinimo agentūras, dirbo be išeiginių dienų nuo ryto iki vakaro. Vietininiai darbuotojai visada jį rasdavo atėję į darbą ir palikdavo ceche dirbantį, kai grįždavo namo. Po pusės metų, tokio sekinančio darbo, rugsėjį jis nualpo prie staklių. Iškviesta greitoji pagalba jokios ligos nerado, pastatė jam lašelinę ir išleido iš Greitosios pagalbos ligoninės, pateikę jam sąskaitą už suteiktas medicinines paslaugas. Už greitosios pagalbos sanaudas, sveikatos patikrinimą ir terapeuto konsultaciją ukrainietis turėjo sumokėti 150 eurų.
Kadangi ukrainietis dirbo legaliai, jis iš pradžių pagalvojo, kad įvyko klaida. Tačiau, nuėjus jam aiškintis į savo įmonės personalo skyrių, jis buvo pasiųstas aiškintis į SODRĄ ir Migracijos departamentą. Perėjęs visus biurokratinius koridorius jis suprato, kad darbdavys moka už jį visus mokesčius, išskyrus Privalomajį sveikatos draudimą (PSD), kurio už jį įmonė, kurioje jis dirba, negali mokėti, nes ukrainietis neturi registruotos gyvenamos vietos Lietuvoje, o jos neturi, nes gyvena savo gamykloje, kurioje Lietuvos įstatymai leidžia dirbti, bet ne gyventi.
Mindaugas Balsys piktinasi, kad Lietuvos valstybė, skelbianti paramą Ukrainai, leidžia taip elgtis su jos piliečiais dirbančiais Lietuvoje. Juk gali ištikti dar didesnė liga ar nelaimingas atsitikimas darbe, tada ukrainietis privalėtų visus savo sunkai uždirbtus pinigus atiduoti už gydymą ir dar likti skolingu.
Tai, kad darbdavys Lietuvoje gali nemokėti už savo darbuotojus iš užsienio PSD mokesčio, kuris sudaro 9% atlyginimo, daro juos darbdaviams 9% „pigesniais” už lietuvius ir skatina darbdavius lietuvius keisti ukrainiečiais, taip atimant darbą iš lietuvių ir neleidžiant Lietuvoje kilti atlyginimams.
Nesuprantoma, kaip Lietuvos valdžia, skelbianti, kad kovoja su emigracija, skatina socialinį dempingą, kuris didina emigraciją iš Lietuvos.