Šiandien švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nesutaria dėl priemonių bendriems tikslams siekti. Vyriausybinė darbo grupė, sukurta šių metų rugsėjį, jau ne vieną kartą buvo susirinkusi ir svarstė, kaip padidinti švietimo darbuotojų atlyginimus, naują švietimo finansavimo modelį. Atrodo siekiai gražūs. Lyg ir „pasiekimai“ yra. Tačiau ar tikrai taip? Kai kurios problemos, tokios, kaip naikinti vadinamąsias tarnybinių koeficientų žirkles, įvesti naują finansavimo modelį, buvo išsakytos ministerijoje jau senokai ir dabar tiesiog pagaliau atėjo laikas keisti pasenusį netinkamą modelį.
Dėl vaikų skaičiaus mažėjimo mokinio krepšelio lėšos (50 mln. Lt) vėl lieka švietimo sistemai. Tačiau tai ne darbo grupės veiklos rezultatas. Šie pinigai jau buvo numatyti anksčiau. Taip įvyko ir 2013 metais, kai pinigai liko švietimui. Padidinti atlyginimai vaikų darželių auklėtojams (200 Lt) irgi ne šios grupės darbo rezultatas. Apie šią sumą buvo kalbėta Švietimo ir mokslo ministerijoje su streikuojančių profesinių sąjungų pirmininkais, tai Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (KŠDPS), Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS), profesinės sąjungos „Sandrauga“, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“.
Kolektyvinės sutarties pasirašymas su Švietimo ir mokslo ministerija dar vasaros pradžioje iškelė jungtinė atstovybė, į kurią įeina jau minėtos profesinės sąjungos: KŠDPS, LŠDPS, PS „Sandrauga“, ŠMPS„Solidarumas“. Dabar tereikia tik vieno – susitelkti visoms profesinėms sąjungoms ir įgyvendinti siekiamus tikslus.
Vyriausybinėje darbo grupėje vyksta svarstymai, nenumatant didesnių investavimų į švietimą. Pažiūrėjus į švietimo sistemos optimizavimo ir pedagoginių socialinių garantijų gerinimo priemonių projektą, kyla klausimas, kaip pagerės visiems pedagogams socialinė padėtis, jei finansavimo padidinimas nėra toks, koks turėtų būti. Iki 2022 m. numatomas padidėjimas 258 milijonai litų atlyginimams. Tuo tarpu, kai jungtinė atstovybė iškėlė vieną iš savo reikalavimų gražinti mokinio krepšelio dydį į prieškrizinį lygį.
Reiškia kiekvienam mokiniui dabar trūksta 430 lt. Švietimui tokiu atveju, pasak ministro Dainiaus Pavalkio, reikėtų pridėti apie 500 milijonų litų. Galima būtų derėtis, kad šią sumą gražintų ne per vienerius metus, bet, pavyzdžiui, per dvejus ar trejus. Tačiau ką siūlo ministerija savo projekte – per 8 metus sugražins tik pusę tos sumos. Be to ilgalaikiai planai Lietuvoje kažkaip stebuklingai užmirštami. Juk jau buvo toks planas, tačiau taip ir liko neįgyvendintas.
Norisi pasakyti profesinių sąjungų lyderiams, jog mūsų tikslas yra vienas ir nereikia kaltinti aktyviai veikiančių, nesitaikstančių su esama padėtimi mokytojų savęs „reklamavimu“.
Profesinės sąjungos turi būti stiprios ir gebančios veikti kartu.
Aldona Kindurienė
KŠDPS pirmininkė