2022 m. birželio 15-16 d. Vilniuje vyko tarptautinis profesinių sąjungų seminaras „Nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planų indėlis į žaliąją pertvarką ir socialinį teisingumą“.
Seminarą organizavo Europos profesinių sąjungų institutas, bendradarbiaudamas su Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“ bei Italijos profesine sąjunga CGIL. Seminare taip pat dalyvavo Latvijos ir Lenkijos profesinių sąjungai atstovai.
Šis mokymas yra tęsinys tarptautinio seminaro, kuris vyko prieš metus nuotoliniu būdu ir buvo skirtas aptarti profesinių sąjungų vaidmeniui, rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Profesinių sąjungų atstovų apklausos rodo, jog profesinės sąjungos tik formaliai arba visai nebuvo įtrauktos į Nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planų kūrimo procesą.
Seminaro dalyviai, dirbdami mažose grupėse, vertino savo šalių Nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų indėlį į žaliąją pertvarką ir socialinį teisingumą. Diskutavo apie tai, kokie yra profesinių sąjungų socialiniai ir aplinkosaugos prioritetai, siūlė idėjas bendrai darbotvarkei, stiprinant profesinių sąjungų vaidmenį, įgyvendinant ir stebint nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planus.
Seminaro metu buvo įvardinta, jog būtina stiprinti profesinių sąjungų vaidmenį šiame procese, aktyviai dalyvauti tiek nacionaliniu, tiek Europos lygiu.
Būtų prasminga, jeigu rengiant šį ir kitus planus, Europos Komisija arba nacionalinės vyriausybės numatytų finansinę paramą socialinių partnerių ekspertiniam dalyvavimui.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlė kurti vieningą profesinių sąjungų tinklą, siekiant skaidrumo, įgyvendinant ir stebint plano įgyvendinimą. Į tinklą galėtų būti įtraukta ir daugiau suinteresuotų grupių, tame tarpe Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC).
Tinklas galėtų veikti vietos, regionų, nacionaliniu lygiu, skleisti bei keistis informacija, organizuoti
mokymus.
Lietuva Nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą pristatė Europos Komisijai 2021 m. liepos 2 d., kai Lietuvoje viešėjo EK pirmininkė U.rzula fon der Liajen ( Ursula von der Leyen).
Planą sudaro 30 priemonių, apimančių investicijas ir reformas, joms įgyvendinti skirta 2,22 mlrd. eurų dotacijų: 37, 8 proc.
plano lėšų bus skirta klimato kaitos tikslams įgyvendinti ir 31,5 proc. lėšų – perėjimui prie skaitmeninių technologijų. Šiomis dotacijomis numatoma finansuoti sveikatos sistemos, užimtumo, švietimo sistemų reformas, investuoti į pastatų energijos vartojimo efektyvumo atnaujinimą, atsinaujinančios energijos gamybą.
Profesinių sąjungų atstovai aptarė klausimus, kylančius dėl šių lėšų efektyvaus panaudojimo efektyvumo ir socialinio poveikio, ir būdus, kad šios lėšos būti skaidriai ir tikslingai panaudotos.
Informacijos apie Nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planus galima rasti:
https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/recovery-coronavirus/recovery-and-resilience-
facility/lithuanias-recovery-and-resilience-plan_en
Parengė Daiva Kvedaraitė