Ar mes galime tapti tikrai demokratine gerovės visuomene?

autorius Jovita

Vakar J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentas  Gitanas Nausėda perskaitė savo antrąjį metinį pranešimą. Kadangi prezidentai metinius pranešimus skaito atvykę į LR Seimą, atrodytų, kad tai tarsi tik politikams skirtas renginys, tačiau prezidento žodžio laukia ir klauso ne tik politikai ar politologai. Prezidentus renka tauta, tad ir jų pranešimai yra skirti ne tik politikams ar politologams.

Mums, Lietuvos profesinė sąjungos “Solidarumas” atstovams, Prezidento ištarti žodžiai yra svarbūs, nes parodo kiek stiprios  yra pamatinės vertybės, kur esame ir kur link žengiame, kokią valstybės raidą renkamės. Politinės partijos, atstovaudamos savo rinkėjams, kartais užsimiršta žodžių karuose, susipainioja ideologinėse vertybėse. Tuo tarpu iš šalies Prezidento žmonės tikisi stabilumo bei  holistinio, plataus požiūrio.

Savo metiniame pranešime Prezidentas dar kartą priminė apie įsipareigojimą “kurti gerovės valstybę”, t.y. “stiprią ir teisingą valstybę, kuri visada ateitų žmonėms į pagalbą – ir pati galėtų tikėtis jų paramos”. Prezidentas kalba apie tokią valstybę, kurioje vyrautų vienų kitiems pagarba, tarpusavio pasitikėjimas bei “ryžtas teikti pagalbą atsidūrusiems bėdoje”.

Prezidentas savo pranešime akcentuoja šeimos institutą, kaip pamatinę valstybės grandį, kurioje mokomasi pagarbos ir atjautos. “Lietuvos visuomenė prasideda nuo šeimos ir remiasi į ją. Būtent šeimoje kuriami ir palaikomi santykiai leidžia kiekvienam jaustis mažos bendruomenės dalimi”, ugdomas pasitikėjimas savimi ir kitais, mokomasi bendrauti ir bendradarbiauti.

Prezidentas mini ekspertų svarbą bei politinę lyderystę ir geru žodžiu mini vietos valdžios atstovus, savivaldybių politikus, nepabijojusius prisiimti  lyderystės, ypač  kovojant su pandemija bei jos pasekmėmis.

Mums, profesinių sąjungų žmonėms, ypač svarbu tai, kad Prezidentas kalba apie verslo kultūrą, jis pabrėžia socialiniai atsakingo verslo svarbą. Verslą kuriančių žmonių bendražmogiškąsias vertybes išryškino krizinė situacija. “Vieni kūrė darbo vietas ir rėmė pilietines iniciatyvas, kiti tenkino asmeninius poreikius, gaudami valstybės paramą. Kol dalis verslų laukė vėluojančios Valstybės pagalbos, kad išgyventų, kiti, pasinaudoję sukurtomis išimtimis, pirko ferarius ir jachtas”. Taiklūs  žodžiai. Kaip ir apie tai, kad  Lietuvoje ir toliau auga socialinė atskirtis ir pajamų nelygybė. Per pačią pandemiją “aukštyn šovė turtingiausių šalies gyventojų pajamos, o skurdžiausiai gyvenančiųjų atlyginimai stovėjo vietoje arba net mažėjo”. Jis primena, jog politikų “priedermė tai pakeisti”.

Prezidento institucija Seimui pateikė siūlymą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Prezidentas savo pranešime nepamiršo žmonių su negalia, slaugos ar priežiūros reikalaujančių asmenų bei jų šeimų narių sudėtingos padėties, mažiausias pensijas gaunančius senjorus. “Dėl sustabdytų ar apribotų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų jie jaučiasi dar labiau izoliuoti – ar net palikti likimo valiai”, – sakoma pranešime.

Prezidentas priminė, jog siekiant sušvelninti pandemijos poveikį, pažeidžiamiausioms Lietuvos žmonių grupėms buvo išmokėtos vienkartinės išmokos senjorams, mokėtos prastovų subsidijos darbuotojams, padidintos socialinės garantijos ligos ir vaikų priežiūros atvejais. Prezidento institucija inicijavo “vienkartines išmokas vaikams ir padidintas išmokas vaikams su negalia, vaikams iš daugiavaikių ir nepasiturinčių šeimų”. 

Džiaugiamės, kad Prezidento neliko nepastabėti sunkiai pandemijos metu dirbantys medikai, savanoriai, mokytojai, socialiniai darbuotojai, verslo atstovai, kultūros žmonės, pareigūnai, kariškiai – kurie sunkiausiu metu buvo mūsų valstybės ramstis! 

Metiniame pranešime paliesta demokratijos bei  pilietinio dialogo svarba. Prezidentas siūlo daugiau ir dažniau kalbėtis su piliečiais. Siūlo pradėti  “nuo trijų pasitikėjimo ir pagarbos rinkėjams žingsnių”. “Pirmasis – sudarykime Lietuvos piliečiams realias sąlygas pareikšti savo nuomonę esminiais valstybės gyvenimo klausimais referendumo (…). Antrasis – užtikrinkime Lietuvos žmonėms galimybę ir toliau tiesiogiai rinkti merus. Trečiasis – pasitikėkime Lietuvos ateitimi – jaunimu ir suteikime jam galimybę kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių metų amžiaus”.