2022 m. birželio 21 d. vyko nuotolinis Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas ir generalinis sekretorius Ričardas Garuolis.
Pirmiausia buvo svarstomas Lietuvos banko pranešimas apie Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo galimybes pagal Trišalės tarybos nustatytą MMA apskaičiavimo formulę, kuri atsižvelgia į vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) augimą ir ketvirčio Europos Sąjungos (ES) valstybių, kuriose MMA ir VDU santykis yra didžiausias, MMA ir VDU santykio vidurkį.
Lietuvos banko atstovė atskleidė, kad prognozuojama, jog pagal nustatytą formulę MMA santykis su VDU bus 48.9 proc., 2023 m. Lietuvoje VDU bus 1773,9 eurai „ant popieriaus“ arba 1112 eurai „į rankas“, o MMA – 867.67 eurai „ant popieriaus“ arba 623 eurai „į rankas“.
Ji pažymėjo, kad Statistikos departamento duomenys rodo, jog MMA vidutiniškai uždirba 2.5 proc. visų Lietuvos darbuotojų. Daugiausiai MMA uždirbančių asmenų dirba Nekilnojamojo turto brokeriais (11 proc. visų brokerių).
Viešbučių, maitinimo ir kitų aptarnavimo paslaugų sektoriuose MMA uždirba apie 7 proc., administravimo ir aptarnavimo bei prekybos sektoriuose – 3.5 proc., statybose – 3 proc. visų šių sektorių darbuotojų.
Pernai atlyginimai sparčiau augo privačiame sektoriuje -16.2 proc., o valstybiniame – 9.7 proc.. Labiausiai beveik 20 proc. išaugo viešbučių ir maitinimo paslaugų darbuotojų atlyginimai, pramogų, verslo aptarnavimo ir prekyboje algos augo apie 15 proc..
Lietuvos banko atstovė teigė, kad nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos ūkis šias metais neaugs, o nedarbas nemažės, nes jau dabar trūksta darbuotojų, todėl tai verčia darbdavius didinti darbuotojų algas.
Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad MMA augimas nedarbo nedidins, Lietuvos ir jos eksporto konkurencingumo nemažins ir turės teigiamą poveikį vartojimai ypač dabar, kai metinė infliacija sieks rekordinius 15 proc., o socialinė nelygybė Lietuvoje auga ir yra viena didžiausių ES.
Tačiau darbdavių atstovai panašu, kad Lietuvos banko atstovės pranešimo negirdėjo ir kaip ir kiekvienais metais svarstant MMA didinimo klausimą skundėsi, kad nors truputį padidinus MMA nekvalifikuotiems darbuotojams, kurių skaičius sudaro 2,5 proc. visų Lietuvos darbuotojų ir dėl to padidinus algas darbuotojams, kurios yra artimos MMA, Lietuvos verslas bankrutuos, išsikels į užsienį arba praras konkurencingumą.
Išgirdę, kad Lietuvos bankas savo prognozėse, kaip įprasta, nurodė, jog pasauliniame ūkyje gali įvykti ir nenumatytų dalykų, darbdavių atstovai dėl to reikalavo nedidinti MMA ir keisti jos apskaičiavimo formulę.
Darbdavių atstovams karštai pritarė buvusi Laisvosios rinkos instituto darbuotoja, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė, kuri teigė, kad neseniai Lietuvoje viešėjusi Tarptautinio valiutos fondo delegacija abejojo ar Lietuvoje MMA nėra per didelis.
R. Garuolis atkreipė dėmesį, kad pernai ekonomikos Nobelio premija buvo įteikta Deivydui Kardui (David Card), nes jo atlikti moksliniai tyrimai įrodė, kad MMA didinimas nemažina konkurencingumo ir nedidina nedarbo, bei pažymėjo, jog Lietuvą pagal socialinę nelygybę ES lenkia tik Bulgarija.
Jis pažymėjo, kad Sodros duomenys rodo, jog VDU auga labiausiai uždirbančių darbuotojų sąskaita. Tai rodo įmonių ekonominė padėtis yra gera, o darbdaviams nebus sunku padidinti algas mažiausiai uždirbantiems savo darbuotojams, nes didinti didelioms vadovų algoms reikia žymiai daugiau lėšų nei mažiausiai uždirbantiems.
R. Garuolis klausė, kodėl Lietuvos Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui yra didesnis nei Lenkijoje, Estijoje ir Portugalijoje, o VDU ir MMA Lietuvoje yra mažesni nei šiose šalyse, bei paklausė ar Lietuvos banko skaičiavo koks bus poveikis Lietuvos ūkiui, jei MMA nebus didinamas.
Esant didelei infliacijai kokia yra dabar, R. Garuolis siūlė dažniau peržiūrėti MMA didinimą ir MMA didinti pagal aplinkybes du kartus per metus arba kas ketvirtį.
Tai jo manymu, būtų naudinga verslui, nes kitais metais nebūtų tokio didelio MMA augimo šuolio ir būtų naudinga darbuotojams, nes jie uždirbtų didesnius atlyginimus, nelaukdami naujų metų.
R. Garuolis pasiūlė vėl kaip tai buvo daroma pirmaisiais dvejais metais, kai ši MMA skaičiavimo formulė buvo nustatyta, skaičiuoti MMA su priedais, kurie paprastai sudaro 6-11 proc., tokiu būdu panašiu santykiu padidinant MMA.
Nepaisant Lietuvos banko pranešimo įrodančio, kad MMA padidinimas neturės neigiamų pasekmių Lietuvos ūkiui, darbdavių atstovai kategoriškai nepritarė Lietuvos banko apskaičiuotam MMA dydžiui. Jie pasiūlė, o Vyriausybės atstovai pritarė, kad MMA sudarymo formulė būtų persvarstyta Trišalės tarybos Darbo santykių komisijos posėdyje.
MMA apskaičiavimo formulė buvo nustatyta 2016 m. siekiant depolitizuoti MMA didinimą, nes MMA buvo didinamas prieš rinkimus ir „įšaldomas“ po rinkimų.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkė Miglė Vantens pristatė Trišalės tarybos Darbo santykių komisijos išvadas įstatymų pataisoms dėl garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir dėl neįgaliųjų priežiūros ir juos prižiūrinčių artimųjų padėties pagerinimo.
Kitas Trišalės tarybos posėdis įvyks 2022 m. liepos 19 d.