2017 m. rugsėjo 16 d. Tauragėje įvyko ketvirtinis Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumo, jungiančių daugumą transporto darbuotojų profesinių sąjungų, posėdis. Jame dalyvavo vienas šio susivenijimo įkūrėjų ir pirmasis vadovas Vilniaus viešojo transporto „Solidarumas“ pirmininkas Jonas Petraška, jo pavaduotojas Arvydas Žagelis, Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Kondrackis, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos narys Ričardas Garuolis ir kitų profesinių sąjungų atstovai bei darbdavius atstovaujntys Asociacijos „Linava“ viceprezidentas, keleivinio transporto tarybos pirmininkas Rimantas Martinavičius ir Prezidiumo narys, socialinių klausimų komiteto pirmininkas Artūras Telmentas.
Darbdadavių atstovus domino galimybės sudaryti šakinę kolektyvinę sutartį. Rimantas Martinavičius atskleidė, kad keleivinio transporto įmonėms kelia susirūpinimą dalies savivaldybių požiūris, kad viešasis transportas nėra socialinė paslauga, todėl jai galima taikyti laisvos rinkos reikalavimus. Kaip pavyzdį jis nurodė Vilniaus viešojo transporto konkursą, kuriame vežti keleivius tam tikrais maršrutai laimėjo viena Latvijos įmonė.
Šiam požiūriui pritarė Vilniaus viešojo transporto „Solidarumas“ pirmininkas Jonas Petraška ir kitų profesinių sąjungų atstovai, nes taikant mažiausios kainos reikalavimus, konkursus laimi įmonės, kurios vairuotojams moka mažiau, ir tie patys vairuotojai netekę darbo savivaldybės įmonėje turės, kaip privačios įmonės darbuotojai vežti keleivius tais pačiais maršrutais, bet jau už mažesnį atlyginimą ir blogesnėmis darbo sąlygomis. Darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai sutiko, kad šias ir kitas problemas padėtų išspręsti šakinė kolektyvinė keleivinio transporto sutartis.
Prezidiumo narys, socialinių klausimų komiteto pirmininkas Artūras Telmentas skundėsi, kad Vakarų šalių vėžėjai bando išstumti Lietuvos įmones iš savo rinkos kaltindami jas dempingu ir reikalaudami, kad Lietuvos vairuotojai jų šalyse dirbtų neblogesnėmis sąlygomis nei vietiniai. Dalis Vakarų šalių uždraudė vairuotojams miegoti sunkvežimių kabinose, reikalauja, kad visi vairuotojai, dirbantys jų šalyse gautų ne mažesnį nei minimalų valandinį tos šalies vairuotojų atlyginimą. Dar daugiau, neseniai Europos komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris pareiškė, kad „Europos Sąjungoje, kur visi lygūs, negali būti antrarūšės darbo jėgos. Už tą patį darbą toje pačioje vietoje visiems turi būti mokama tiek pat. Būtent todėl Europos komisija pateikė pasiūlymą dėl komandiruojamų darbuotojų“.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/world/es-kyla-i-kova-neleisime-rytu-europos-zmoniu-laikyti-antrarusiais.d?id=75746179
Šakinė kolektyvinė sutartis parodytų, kad Lietuvos vežėjai bendradarbiauja su profesinėmis sąjungomis, kurios patvirtintų, kad Lietuvos vairuotojai, dirbantys Vakarų šalyse yra patenkinti blogesnėmis nei tų šalių vairuotojai darbo sąlygomis ir atlyginimais.
Artūras Telmentas išreiškė viltį, kad profesinės sąjungos palaikys socialinį dempingą ir kartu su „Linavos“ atstovais eis į ministerijas ir Seimą reikalaudami, kad Ukrainos ir Baltarusijos vairuotojai galėtų lengviau atsivežti į Lietuvą savo šeimas, nes darbdaviai susiduria su problemomis, kai šių šalių vairuotojai padaro nuostolius. Dėl skirtingų įstatymų iš išvykusių į Ukrainą vairuotojų neįmanoma išsireikauti nuostolių padengimo. Artūras Telmentas pateikė pavyzdį, kai vienas baltarusis padarė Lietuvos įmonei nuostolių už 17 000 eurų ir grįžo į Baltarusiją. Tačiau teismai nieko negali padaryti, nes pagal Baltarusijos įstatymus negalima konfiskuoti jo žmonai priklausančio namo. Jei baltarusių ir ukrainiečių vairuotojų šeimos gyventų Lietuvoje būtų galima lengviau išieškoti jų padarytus nuostolius.
Tiesa, kelia abejones, kad apsigyvenę su šeimomis Lietuvoje ir pamatę čia daug aukštesnes pragyvenimo išlaidas nei savo šalyje, ukrainiečiai sutiks dirbti už mažesnį atlyginimą nei lietuviai, kaip yra dabar.
Artūras Telmentas atskleidė, kad didelį susirūpinimą darbaviams kelia girtaujantys ir nesilaikantys darbo drausmės vairuotojai, papasakodamas atvejį, kai vienas girtas vairuotojas atsisakė paklusti savo vadovams ir girtas su kroviniu įvažiavo į Vokietijos greitkelį. Vadovybei teko skambinti į policiją, kad jį sulaikytų. Tačiau, kai policija privažiavo, jis jau buvo išlipęs iš sunkvežimio ir išjungęs variklį, todėl teismai atsisakė jį nubausti dėl įrodymų stokos.
Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Kondrackis pareiškė, kad šiuo klausimu profesinės sąjungos sutinka bendradarbiauti. Prisipažinęs kad pats negeria, jis paaiškino, kad jo profesinė sąjunga niekada negina vairuotojų, kurie padarė nusižengimus girti arba vagia. Buvo apsvarstyta mintis kartu su profesinėmis sąjungomis rengti kursus vairuotojams, kuriuose jie būtų mokomi darbo etikos.
Ekonomistas Ričardas Garuolis suabejojo tokių kursų efektyvumu. Darbuotojas turi būti suinteresuotas saugoti savo vietą. Darbdaviai turi tokią darbo jėgą, kiek jai skiria pinigų. Jei jie skiria atlyginimams mažiau pinigų, jie turi prastesnius darbuotojus, jei skiria daugiau, turi geresnius. Jokie kursai nepakeis blogo „girtų traktoristų“ darbo. Belieka tikėtis, kad Lietuvos darbdaviai supras sėkmingiausio pasaulyje investuotojo Voreno Bafeto (Warren Buffett) žodžius, kad sąžniningumas brangiai kainuoja, todėl jis už sąžiningumą moka brangiai.
Darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai sutiko, jog būtina siekti kolektyvinių šakinių sutarčių pasirašymo.
Tačiau Asociacijos „Linava“ viceprezidentas Rimantas Martinavičius įspėjo, kad kolektyvinė šakinė sutartis nebus pasirašyta, jei bus girdimos tokios nuomonės, kaip Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Kristinos Krupavičienės, pasakiusios, kad negalinčios mokėti normalių atlyginimų įmonės turi bankrutuoti.
Jam buvo atsakyta, kad šakinė kolektyvinė sutartis bus pasirašyta ne su profesinių sąjungų susivienijimais, tokiais, kaip „Solidarumas“, o su transporto darbuotojų profesinėmis sąjungomis.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos narys Ričardas Garuolis, pareiškė nusistebėjimą tokia darbdavių atstovų nuomone, nes jeigu įmonės vadovai nesugeba gerai organizuoti darbo ir mokėti savo vairuotojams normalių atlyginimų, jai bankrutavus jos užsakymus perims tos įmonės, kurios sugeba tai daryti geriau. Artūras Telmentas gynė tokius darbdavius, sakydamas, kad jie prisiėmė daug paskolų, prisipirko naujų vilkikų ir prašė pasigailėti jo šeimos ir vaikų, kurie dėl to neturi nukentėti. Ričardas Garuolis atsakė, kad dėl vienos šeimos gerovės neturi kentėti kitos, vairuotojų šeimos ir jų vaikai.
Galų gale darbdaviai sutiko, kad bankrotai yra normalus laisvos rinkos reiškinys.
Didelio dalyvių susidomėjimo sulaukė pirmoji Lietuvoje kolektyvinė transporto įmonės sutartis, pasirašyta tarp Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir UAB „Ogun“. Pagal šią sutartį darbuotojai privalo „į rankas“ gauti ne mažiau 1600 eurų, vairuotojams visada garantuojama nakvynė viešbutyje, o profesinės sąjungos nariai gali būti atleidžiami iš darbo tik su profesinės sąjungos pirmininko leidimu. Gintaras Kondrackis papasakojo, kad darbdavys labai patenkintas šia sutartimi, nes po jos pasirašymo norinčiųjų įsidarbinti jo įmonėje padaugėjo 20%, o įmonė gali atsirinkti geriausius darbuotojus.
Kalbant apie padėtį Lietuvoje, pasak Gintaro Kondrackio, labiausiai vairuotojai skundžiasi, kad dažnai darbdaviai nesilaiko savo įsipareigojimų ir susigalvoję įvairiausių priežasčių nesumoka pažadėto atlyginimo, o vairuotojai negali planuoti savo išlaidų.
Posėdyje nuskambėjo pasiūlymai priimti šią sutartį už pagrindą rengiant transporto šakos kolektyvinį susitarimą.
Asociacijos „Linava“ atstovai apgailestavo, kad iš daugmaž 5500 transporto įmonių, veikiančių Lietuvoje, jų asociacijai priklauso tik apie 800, todėl ši kolektyvinė sutartis neturės didelio poveikio. Jiems prieštaravo Gintaras Kondrackis, pasakęs, kad „Linava“ yra pavyzdys visoms tarnsporto įmonėms, o savo blogus ar gerus sprendimus jai nepriklausančios įmonės grindžia tuo, jog taip daro „Linavos“ nariai. Pasirašius kolektyvinę sutartį su „Linava“ vėliau ją galės pasirašyti ir likusios įmonės. Susitikimo dalyviai sutarė daug negaištant pradėti ruošti transporto šakos kolektyvinę sutartį.
Po to, forumo pirmininkas Ramūnas Narbutas atsiskaitė už nuveiktus darbus, pažymėdamas, jog yra nuomonių skirtumo dėl forumo veiklos tarp profesinės sąjungų, kurios gyvena iš ES projektų, ir tų, kurios išsilaiko iš savo narių mokesčių.Transporto forumui priklausančių profesinių sąjungų atstovai papasakojo apie savo per ketvirtį nuveiktus darbus, iškilusias problemas, dalinosi savo patirtimi ir pastebėjimais.
Antroje posėdžio dalyje buvo svarstomas naujasis Darbo kodeksas. Renginio dalyviai sužinojo, kad įmonės pasirašiusios kolektyvines sutartis įgyja papildomų privalumų prieš įmones neturinčias tokių sutarčių.
Sutarta kitą Transporto forumo susitikimą surengti kitų metų sausio viduryje Kaune.
