2022 m. kovo 15 d. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” surengė susitikimą su Valstybinės darbo inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja Liudmila Mironoviene ir Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličauskaite.
L. Mironovienė atskleidė po praėjusiais metais Lietuvos visuomenę sukrėtusių medikų savižudybių, kurios buvo įvykdytos dėl nuolatinio psichologinio vadovų smurto, Valstybinėje darbo inspekcijoje buvo įsteigtas Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrius.
Ji pažymėjo, kad visuomenėje dažnai psichologinis smurtas neteisingai vadinamas mobingu, nors tai yra tik viena iš psichologinio smurto atmainų. Per du su puse mėnesio šis skyrius gavo apie 40 skundų dėl psichologinio smurto darbe.
Skyriaus vadovė stebėjosi, kad daugiausia skundų gauta iš aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų – medikų. Ji prisipažino nesuprantama kodėl tokios inteligentiškos profesijos atstovai taip daug psichologiškai smurtauja prieš kolegas.
Pasak L. Mironovienės, ne visada skundai dėl psichologinio smurto yra patenkinami, nes dažnai trūksta įrodymų. Todėl ji prašė daryti garso ar vaizdo įrašus, kurie padėtų įrodyti psichologinio smurto atvejus. Taip pat būtina pateikti įrodymus, kad psichologinis smurtas yra ne vienkartinis atvejis.
Pasitaiko atveju, kad darbuotojai neteisingai vadovo reiklumą suvokia kaip psichologinį smurtą. Pasak jos, būtina įsisąmoninti, kad vadovai savo nurodymus pavaldiniams turi pateikti mandagiai, neįžeidžiant darbuotojo orumo.
Gavus skundus dėl psichologinio smurto Valstybinė darbo inspekcija atlieka darbuotojų apklausas ir vadovams pateikia savo išvadas. Nustačius psichologinio smurto atvejus įmonės ar įstaigos vadovas sprendžia kokių veiksmų imtis, kad psichologinė aplinka darbo kolektyve būtų pagerinta, nes tai įpareigoja Lietuvos darbo kodekso 30 straipsnis:
„1. Darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
2. Darbdavys imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti“.
Profesinių sąjungų atstovams skundžiantis, kad vadovai dažnai nevykdo šio straipsnio nuostatų ir net patys smurtauja ar skatina kolegų smurtą prieš jiems neįtikusius darbuotojus, L. Mironovienė pripažino, kad tai yra problema, kurią tikimasi išspręsti artimiausiu metu priėmus Darbo kodekso pataisą, tiksliau apibrėžiančią psichologinį smurtą, jį įvertinant kaip šiurkštų darbo taisyklių pažeidimą.
Profesinių sąjungų atstovai teigė, kad psichologinis smurtas darbe sumažėtų, jei būtų galima iš smurtaujančio vadovo prisiteisti kompensaciją už darbuotojui psichologinio smurto padarytą žalą ir būtų priimta Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją 190 „Dėl smurto ir priekabiavimo darbo aplinkoje“, kurią rengiant dalyvavo ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkas Tomas Griškevičius atkreipė dėmesį. kad Valstybinė darbo inspekcija negali užkirsti kelio galimam darbdavių piktnaudžiavimui, kai jie samdo privačias įmones, kurios nustato profesinės rizikos įvertinimą taip kaip to nori jų užsakovai – darbdaviai. Profesinėms sąjungoms sunku apginti savo narius, nes darbdaviai ir jų užsakymo vykdytojai, teigdami, kad tokie duomenys yra komercinė paslaptis, atsisako atskleisti kaip vyko profesinės rizikos įvertinimas ir nustatyti ar jis buvo atliktas pagal nustatytus reikalavimus.
T. Griškevičius piktinosi, kad net savivaldybių įmonės atsisako atskleisti duomenis apie profesinės rizikos įvertinimą, nors jis buvo atliktas už mokesčių mokėtojų pinigus.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovai atsakė, kad norint išspręsti šį klausimą reikia politinio sprendimo t.y. keisti galiojančius įstatymus.
Profesinių sąjungų atstovai pateikė daug klausimų ir aptarinėjo atskirų psichologinio smurto darbe apraiškų sumažinimo būdus.
Valstybinės darbo inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja Liudmila Mironovienė padėkojo susitikimo dalyviams už pareikštas mintis ir pasiūlymus, pažadėjo ir ateityje bendradarbiauti su profesinių sąjungų atstovais, nes psichologinė aplinka darbe yra labai svarbi, kadangi, jei darbuotojas jaučia stresą, jo našumas sumažėja, kyla nereikalingi konfliktai, kurie trukdo sklandžiam įmonės darbui, ir nukenčia darbuotojo sveikata.
Daugiau informacijos apie psichologinį smurtą ir būdus jam įveikti skaityti Valstybinės darbo inspekcijos tinklalapyje Valstybinė darbo inspekcija (vdi.lt)