2024 m. kovo 14d. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas”, bendradarbiaudama su Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu organizavo „apskritojo stalo“ diskusiją, skirtą aptarti skurdą ir socialinę atskirtį 2024 m. Lietuvoje.
Renginyje dalyvavo, pasisakė ir nacionalinę ataskaitą pristatė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovė Rimgailė Baltutytė.
Pristatymo pradžioje LPS ,,Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė tarė įžanginį žodį. Ji pasakė, kad ši ataskaita neseniai buvo pristatyta Lietuvos Respublikos Trišalėje Taryboje ir ji buvo šokiruota nuo atskleistų joje faktų, kaip ir nuo reakcijos nebuvimo iš socialinių partnerių. Todėl kalbant apie skurdą tikslinga susieti skurdo padėtį Lietuvoje ir dabartinę mokesčių reformą, teigė Kristina Krupavičienė.
Rimgailė Baltutytė dalyvavo nuotoliu ir atskleidė, kad skurdo ataskaita yra ilga ir turi ne mažai tematinių skyrelių. Deja, bet Lietuvos statistika (Valstybė duomenų agentūra) yra labai liūdna, nes skurdą Lietuvoje patiria kas 5-as jos gyventojas. Gera žinia, kad Europos Sąjungoje ir Lietuvoje skurdui matuoti yra naudojama ta pati metodologija. Lietuvoje yra nustatyta skurdo rizikos riba 564 Eurai asmeniui 2023 m. ir visi, kurie gyvena žemiau skurdo ribos laikomi skurstančiais asmenimis, o tokių Lietuvoje buvo apie 20 proc. Europos Sąjungos vidurkis yra 16,2 proc. Skurdo rizikos lygis labia išsiskiria asmenų, kurie yra vyresni nei 65 m., jis yra dvigubai didesnis, o moterų skurdas yra didesnis nei vyrų. Senatvės pensininkų skurdas yra apie 40 proc. ir yra dvigubai didesnis, nei šalies vidurkis.
Paaiškėjo, kad vaikų skurdo problema sprendžiama, nes mokami vaiko pinigai. Tačiau sprendžiant vaikų skurdo problemas svarbi ir šeimos politika, užmokestis ir t.t. Neįgaliųjų skurdas yra dvigubai didesnis, nei sveikų žmonių, dėl apribojimų darbo rinkoje, dėl fizinių ir kitų apribojimų ir dėl to, kad išmokos yra ganėtinai žemos. Tų, kurie turi negalią nuo gimimo išmokos gali siekti tik 200-300 Eurų.
Su didžiausiu skurdu susiduria bedarbiai, jų yra beveik 60 proc. Skurdo lygis, o jis yra dėl to, kad išmokos yra labai mažos ir per mažai investuojama į socialinę apsaugą. Lietuvos paramos sistema nėra pakankamai išvystyta ir finansuojama, todėl negali būti kalbos apie bet kokių išmokų mažinimą. Vidutinė socialinė pašalpa atsilieka daugiau nei 3 kartus nuo skurdo rizikos ribos. Lietuvoje egzistuoja dirbančių skurdas, o darbas neapsaugo nuo skurdo.
Kalbant apie pajamų nelygybę, lyginama 20 proc, gyventojų, kurie gauna mažiausias pajamas ir kurie gauna didžiausias pajamas, tai šis skirtumas Lietuvoje yra 6k., o Europos Sąjungos vidurkis yra apie 4,7k. Atskleidžiant ateities tendencijas matoma, kad tie, kas gavo mažai, tai gauna dar mažiau, o tie kurie buvo turtingi, dar labiau turtėja. Europos Sąjungoje tendencija yra atvirkštinė.
Pajamų nelygybės priežastis yra regresyvi socialinio saugumo neužtikrinanti mokesčių sistema. Lietuvos mokesčių sistema nėra teisinga, perskirstoma per mažai, o socialinė apsauga finansuojama trečdaliu mažiau, nei Europos Sąjungoje, socialinės išmokos yra ribotos, jos neišlygina pajamų nelygybės. Lietuvoje egzistuoja dideli regioniniai skirtumai. Vilniaus BVP yra 130 proc. ES BVP, o Tauragės BVP siekia apie 50 proc. ES. Pajamų nelygybės pasekmė yra didėjanti socialinė nelygybė, mažėjantis visuomenės pasitikėjimas, susiskaldymas, emigracija ir pan.
Diskusijoje buvo užduoti klausimai, gauti atsakymai. Atkreiptas dėmesys, kad svarbūs klausimai dėl demografinės padėties ir gimstamumo. O tų, kurie yra profesinėse sąjungose padėtis yra gerėjanti, nes jiems galioja nacionalinė ir kitos kolektyvinės sutartys, nuolat deramasi dėl MMA.
„Apskritojo stalo“ diskusija buvo organizuojama įgyvendinant projektą „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą” Nr.07-022-P-0001. Projektą įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su partneriais – darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijomis.
Renginyje dalvavo įstaigų, organizacijų, profesinių sąjungų atstovai.
LPS informacija
