2023 m. sausio 18 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ patalpose Vilniuje įvyko apskrito stalo diskusija „Profesinės rizikos vertinimas- profesinių sąjungų įtaka“, kurioje tiesiogiai ir nuotoliniu būdu dalyvavo šios profesinės sąjungos vadovai, o pranešimus skaitė ir į klausimus atsakė Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas, UAB „SGD“ profesinės rizikos departamento direktorius – ekspertas Alvydas Kizevičius ir šios įmonės Profesinės sveikatos departamento vadovė Agnė Stonkevičiūtė.
Diskusiją pradėjusi K. Krupavičienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje nepakankamai rūpinamasi saugiomis darbo sąlygomis, dalis įstatymų neveikia, o europinis socialinis dialogas, kuris yra būtinas užtikrinti saugias darbo sąlygas, dažnai nevyksta.
Ji pažymėjo, kad profesinės sąjungos dažnai gauna skundus dėl darbuotojų patiriamo darbe psichologinio streso, kuris nėra vertinamas atliekant profesinės rizikos darbe įvertinimą.
Liberalizavus Darbo kodeksą ir įteisinus suminę darbo laiko apskaitos sistemą, padaugėjo viršvalandinio darbo, kuris nėra apmokamas, o reguliarus darbuotojų darbo ritmas buvo sutrikdytas.
Darbdaviai dabar gali versti darbuotojus dirbti vieną dieną 12 val., o kitą dieną – kelias valandas, vieną dieną dirbti dienos, o kitą – nakties metu. Tokis darbo grafikų „lankstumo didinimas“ sukelia darbuotojams psichologinį stresą ir žaloja sveikatą.
Dažnai darbdaviai atlieka įmonės profesinės rizikos vertinimą be profesinių sąjungų atstovų, nepateikia darbuotojams šio įvertinimo išvadų, neįtraukia profesinės sąjungos atstovų į Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto sudėtį ir net slepia tokio komiteto veiklą nuo profesinės sąjungos.
Teisininkas Tomas Griškevičius atkreipė dėmesį, kad perkant profesinės rizikos vertinimą įmonėje konkursus dažniausiai laimi mažiausią kainą pasiūliusios įmonės, kurios pateikia tokį vertinimą kokio pageidauja darbdavys.
Tačiau apskųsti tokį neteisingą įvertinimą yra labai sunku.
Jis atskleidė, kad iš esmės darbuotojų saugos problemos bus išspręstos tik tada, kai Lietuva ratifikuos Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas, nustatančias saugias darbuotojų darbo sąlygas ir jų užtikrinimą.
Pranešėjai atsakė, kad padėtis nėra tokia bloga, nes darbdavys yra atsakingas už nelaimingus atsitikimus darbe, o jiems įvykus dėl darbdavio kaltės turi mokėti baudas, truputį didesnius mokesčius ir atlikti naują profesinės rizikos įvertinimą, kuris kainuoja.
Todėl darbuotojams nereikia bijoti darbdaviui pranešti apie pavojus darbuotojų sveikatai darbe.
Pranešėjai atkreipė dėmesį, kad darbo inspektoriai teikia ekspertinį profesinės rizikos veiksnių įvertinimą tik po nelaimingo atsitikimo darbe, todėl Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų veikla yra labai svarbi nuolatos užtikrinant saugias darbo sąlygas.
Jei darbo inspektorius, darbuotojų nuomone, tinkamai neatlieka savo pareigų būtina rašyti skundus, kuriuos atsitinkamas VDI skyrius labai kruopščiai ištiria.
Tačiau Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai įmonėse gali būti ir nesukurti, jei darbuotojai atsisako dalyvauti jų veikloje.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ darbo inspekcijos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Balsys piktinosi, kad liberalizavus Darbo kodeksą nebeliko reikalavimo, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos komitetuose būtų profesinės sąjungos atstovas, kuris dalyvautų ir atliekant profesinės rizikos įvertinimą įmonėje, ir ragino grąžinti ankstesnę tvarką.
Pranešėjai pasidžiaugė, kad profesinių ligų skaičius Lietuvoje mažėja.
Statistika rodo, kad profesinių ligų Lietuvoje yra labai mažai, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.
Tačiau tuo džiaugtis, pasak jų, nereikėtų, nes darbuotojams dažnai net nekyla mintis dėl profesinės ligos nustatymo kreiptis į medikus ir nėra pakankamai darbo medicinos specialistų, kurie galėtų ją nustatyti, nes tai padaryti eiliniams gydytojams dažnai trūksta kompetencijos.
Be to, nustatant profesines ligas būtina peržiūrėti nemažai dokumentų: profesinės rizikos įmonėje įvertinimą, darbo procesų aprašymą, išsamų sveikatos įvertinimą prieš pradėjus dirbti darbą, kuris sukėlė profesinę ligą, medicininę ligų istoriją ir kt.
Diskusijoje buvo pažymėta, kad labai svarbu nustatyti nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų (per didelis triukšmas, dulkėtumas, kenksmingų cheminių medžiagų gausa, per didelė ar per maža temperatūra ir pn.), nes tuomet darbuotojai turi teisę į papildomus priedus prie atlyginimų, pertraukėles ar poilsio dienas.
Tačiau kokios turi būti kompensacijos už tokias darbo sąlygas, įstatymais nėra griežtai nustatyta, todėl svarbu, kad profesinės sąjungos jas aptartų ir įtvirtintų kolektyvinėse sutartyse.
Jolanta Keburiene paragino atkreipti dėmesį į nutolusio darbo sąlygas, nes neretai Greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojams tenka nešti didesnius svorius nei leidžia normatyvai, kai reikia laiptais iš penkto aukšto į GMP automobilį perkelti daugiau nei šimtą kilogramų sveriančius pacientus.
Baigiant diskusiją K. Krupavičienė padėkojo dalyviams už pateiktą naudingą informaciją ir pasiūlymus, kuriais profesinės sąjungos vadovai būtinai pasinaudos siekdami užtikrinti savo nariams saugias darbo sąlygas.