2024 m. kovo 12 d. Europos komisijos atstovybėje Vilniuje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) surengė apskritojo stalo diskusiją „Reformų ir investicijų pasiūlymai ir jų įgyvendinimas valstybėse narėse. Ką mano organizuota pilietinė visuomenė? (2023–2024 m. Europos semestro ciklas)“, kurioje dalyvavo šio komiteto narė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotojai Jovita Pretzsch ir Ričardas Garuolis bei šios profesinės sąjungos atstovė Virginija Labunskaitė.
Diskusijoje dalyvavę profesinių sąjungų, darbdavių, ministerijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai pareiškė savo pastebėjimus ir pasiūlymus EESRK vadovui ir kitiems šio komiteto nariams, kurie padės EESRK parengti savo nuomonę.
Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega atkreipė dėmesį, kad Europos komisija skiria didelius išteklius parengti kiekvienai ES šaliai rekomendacijas kaip geriau spręsti jų ekonomines ir socialines problemas, kurios pateikiamos Europos semestro pavadinimu. Tačiau šios rekomendacijos yra neprivalomas ir daug šalių dėl įvairių priežasčių jų nepritaiko. Dalis ES valstybių turi labai didelis skolas ir skirti būtinoms socialinėms ir ekonominėms reformoms lėšų negali, nes jas varžo Maastrichto reikalavimai nuturėti didesnio nei 3 proc. biudžeto deficito. Todėl siekiant paskatinti būtinas reformas Europos komisija po Covid- 19 pandemijos sukūrė Atsparumo ir atsigavimo fondą (RRF), kurio lėšos bus skiriamos struktūrinėms šalių reformoms įgyvendinti. Jis paminėjo, kad ši diskusija turėtų padėti socialiniams partneriams ir vyriausybės atstovams geriau suprasti vieni kitus ir ieškoti būdų, kurie palengvintų šių rekomendacijų įgyvendinimą.
K. Krupavičienė savo įžanginėje kalboje pažymėjo, kad profesinės sąjungos pritaria Europos komisijos rekomendacijoms, ypač susijusioms su socialine apsauga, nelygybės mažinimu ir socialinio dialogo stiprinimu. Ji paminėjo Lietuvoje svarbias viešųjų paslaugų prieinamumo problemas, ribotas galimybes gauti sveikatos priežiūros apsaugos, viešojo transporto paslaugas, socialinio būsto trūkumą ir kt.
Išgirdęs ministerijų skundus, kad viskam trūksta lėšų, R. Garuolis pastebėjo, kad per penkerius metus Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos išaugo nuo 10 mlrd. eurų iki 17 mlrd. eurų, ir paragino teisingiau išleisti gautas lėšas, o ne skirti jas nebūtiniems objektams tokiems kaip Vilniaus stadionas statyti.
Jam paklausus kiek RRF lėšų neteks Lietuva, jei neįgyvendins pernai Seime atmestos mokesčių reformos, Europos komisijos Lietuvoje atstovas Ričardas Gaurys atsakė, kad mokesčių reforma yra vienas iš svarbiausių reikalavimų norint gauti RRF lėšas. Todėl priklausomai nuo to kokius sprendimus didinti mokesčių surinkimą ir jų proporcingumą priims Seimas, priklausys ir gaunamų iš RRF lėšų dydis. Jis pasakė, kad neįvykdžius mokesčių reformos Lietuva negautų šimtų milijonų eurų.