2024 m. sausio 15 d. Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė atsiuntė atsakymą į Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” ir Lietuvos vandentvarkos įmonių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” rezoliuciją, kuri buvo priimta 2023 m. lapkričio 28 d. Seime surengtoje konferencijoje „Vandentvarkos reformos iššūkiai ir prioritetai“. Skaityti čia.
Viceministrė savo atsakyme rašo, kad „esamas teisinis reguliavimas pakankamas ir atliepia rezoliucijoje pateiktus pasiūlymus”.
Prie laiško taip pat buvo pridėtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovės Vitos Baliukevičienės atsakymas, kuriame ji rašo: „Sutinkame su Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Lietuvos vandentvarkos įmonių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ rezoliucijoje išdėstyta pozicija dėl socialinio dialogo svarbos vykdant vandentvarkos reformą, ypač įmonių jungimo/reorganizavimo atvejais”.
Visą Aplinkos viceministrės atsakymą skaityti žemiau.
DĖL LIETUVOS PROFESINĖS SĄJUNGOS „SOLIDARUMAS“ IR LIETUVOS VANDENTVARKOS ĮMONIŲ DARBUOTOJŲ PROFESINĖS SĄJUNGOS „SOLIDARUMAS“ REZOLIUCIJOS
Aplinkos ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjusios Vyriausybės kanceliarijos 2023 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. S-3491 persiųstą 2023 m. gruodžio 1 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Lietuvos vandentvarkos įmonių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ rezoliuciją Nr. 10-209 (toliau – rezoliucija), teikia atsakymą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymas pridedamas atskiru raštu.
2022 m. spalio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1466 (toliau – Įstatymas).
Rengiant Įstatymą, Įstatymo projekto tikslai buvo „užtikrinti nacionalinių ir Europos Sąjungos įsipareigojimų, teikti kokybiškas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas gyventojams, įgyvendinimą; pasiekti, kad visos vandentvarkos įmonės vykdytų veiklą efektyviai ir išsilaikytų iš veiklos pajamų; įtvirtinti aiškų teisinį reguliavimą, siekiant apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio ir nustatyti išsamų individualių nuotekų tvarkymo sistemų naudojimo, priežiūros ir kontrolės reglamentavimą <…>“.
Atsižvelgiant į tai, Įstatyme: Paslaugų kainų nustatymo principai suformuluoti taip, kad sektorius galėtų investuoti į reikiamą infrastruktūros plėtrą ir rekonstrukciją iš veiklos pajamų ir nebūtų priklausomas nuo subsidijų.
Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 19 straipsnio nuostatas, pagrindinis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų finansavimo šaltinis yra paslaugų kaina, tačiau kaip papildomas finansavimo šaltinis gali būti ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. 2021–2027 m. finansavimo laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos tai pat gali būti naudojamos infrastruktūros renovacijai.
Įtvirtintos nuostatos dėl Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos. Nuo 2024 m. pradžios Nuotekų tvarkymo informacinė sistema, leisianti užtikrinti, kad į aplinką nepatektų nevalytos nuotekos, pradėjo veikti.
Pažymėtina, kad Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos tikslas – naudojantis informacinėmis technologijomis ir geografinėmis informacinėmis sistemomis užtikrinti individualių nuotekų tvarkymo sistemų apskaitą ir kontrolę, optimizuoti Europos Komisijai reikalingų duomenų apie individualiai tvarkomas nuotekas surinkimą.
Sistema leis užkardyti atvejus, kuomet nelegalūs nuotekų vežėjai arba privatūs asmenys nuotekas išleidžia tam neskirtose
vietose, atsiras galimybė kontroliuoti, ar įrenginiuose nuotekos išvalomos pagal teisinį reglamentavimą ir įrenginio dokumentuose nurodytą išvalymo lygį.
Įtvirtintas garantinio vandens tiekimo mechanizmas, kuriuo siekiama išvengti neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, bei apsaugoti vartotojų interesus gauti nepertraukiamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, kai panaikinamas viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui išduotos licencijos galiojimas.
Pažymėtina, kad Įstatymo 15 straipsnio 14 dalyje įtvirtintą 2 procentų mokestį moka vandens tiekimo įmonės už garantinio
vandens tiekimo paslaugą, todėl šis mokestis pripažįstamas būtinosiomis sąnaudomis.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad pradėjus garantinių paslaugų teikimą gali reikėti didelių investicijų į vandens gerinimo įrenginius ar nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, garantinis vandens tiekėjas finansiškai nuo pirmos garantinių paslaugų teikimo dienos negalės investuoti į infrastruktūrą ar įrenginius, ją rekonstruoti ar atnaujinti ir užtikrinti paslaugų kokybės reikalavimus atitinkančias paslaugas, jei nebus sukaupta pakankamai lėšų.
Būtent minimos lėšos turi padėti užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą taip, kad nenukentėtų paslaugos gavėjas.
Paviršinių nuotekų tvarkymą reglamentuoja Įstatymas, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašas, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas ir kiti teisės aktai.
Įstatymo 3 straipsnio 36 dalyje nustatyta, kad „paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų
tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui).“
Atsižvelgiant į tai, paviršinių nuotekų tvarkytojai turi sudaryti sutartis su abonentais (teritorijų valdytojais, vykdančiais
verslo ar ūkinę veiklą), kurie turi paviršinių nuotekų šalinimo įrenginius, prijungtus prie paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip jo valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros arba išleidžia paviršines nuotekas į kitą teritoriją, iš kurios paviršinės nuotekos patenka į nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančią ar kitaip jo valdomą ir (arba) naudojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir tokiu būdu užtikrinti
paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti paviršinių nuotekų tvarkytojui, tačiau dalis savivaldybių, siekdamos mažesnių paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, minėtą
infrastruktūrą laiko savo nuosavybėje, taip dirbtinai sumažinama paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, kuri net nepadengia būtinųjų sąnaudų, nekalbant apie investicinius poreikius.
Apibendrinant pateiktą informaciją, manome, kad esamas teisinis reguliavimas pakankamas ir atliepia rezoliucijoje pateiktus pasiūlymus.
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė
Žemiau pateikiame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovės Vitos Baliukevičienės atsakymą.
DĖL LIETUVOS PROFESINĖS SĄJUNGOS „SOLIDARUMAS“ IR LIETUVOS VANDENTVARKOS ĮMONIŲ DARBUOTOJŲ PROFESINĖS SĄJUNGOS „SOLIDARUMAS“ REZOLIUCIJOS
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2023 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. S-3491 persiųstą Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Lietuvos vandentvarkos įmonių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ rezoliuciją ir pagal kompetenciją teikia atsakymą.
Sutinkame su Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Lietuvos vandentvarkos įmonių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ rezoliucijoje išdėstyta pozicija dėl socialinio dialogo svarbos vykdant vandentvarkos reformą, ypač įmonių jungimo/reorganizavimo atvejais.
Norime pažymėti, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ yra viena iš nacionalinių profesinių sąjungų organizacijų pasirašiusių Nacionalinę kolektyvinę sutartį (toliau – Sutartis) ir, kuri taikoma šią Sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų organizacijų ar joms priklausančių profesinių sąjungų nariams, dirbantiems įstaigose, įmonėse, organizacijose įtrauktoms į 1 Priedą ir 2 Priedą.
Pažymėtina, kad į Sutarties 2 Priedą yra įtrauktos 16 vandentvarkos įmonių (UAB „Anykščių vandenys“, UAB „Biržų vandenys“, UAB „Druskininkų vandenys“, UAB „Dzūkijos vandenys“, UAB „Kaišiadorių vandenys“, UAB „Palangos vandenys“, UAB „Radviliškio vandenys“, UAB „Ukmergės vandenys“, UAB „ Trakų vandenys“, UAB „Klaipėdos vandenys“, UAB „Kretingos vandenys“, UAB „Sūduvos vandenys“, UAB „Šiaulių vandenys“, UAB „Varėnos vandenys“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Ignalinos vandenys“), kuriose dirba Lietuvos profesinės sąjungos ,,Solidarumas“ nariai.
Sutarties priede Nr. 2 nurodytų valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių, taip pat įstaigų ir organizacijų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė, profesinių sąjungų nariams Sutartis nuo 2023 m. spalio 12 d.
taikoma visa apimtimi, išskyrus išimtis nurodytas šios Sutarties 3.3 punkte.
Taip pat norime atkreipti Jūsų dėmesį į Sutarties 18 punktą, kuriame numatyta, kad darbdavio lygmens profesinės sąjungos, kurios yra Sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų organizacijų narės, pagal Darbo kodeksą turi teisę į tokios pat apimties informavimą kaip ir darbo tarybos, todėl su Lietuvos profesinei sąjungai ,,Solidarumas“ priklausančiomis profesinėmis
sąjungomis darbdaviai turi konsultuotis bei jos turi būti informuojamos Darbo kodekso 203-209 straipsniuose nustatyta tvarka ir šiuose straipsniuose nurodytais klausimais.
Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė