Anykščių rajono trišalė taryba svarstė labai aktualų klausimą “Dėl valstybės ir savivaldybių biudžeto ir bazinės mėnesinės algos didinimo“. Posėdyje dalyvavo ir pagrindinį pranešimą pristatė LR Trišalės tarybos narė, LPS „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir atsakingoji sekretorė Jovita Pretzsch. Taip pat posėdyje dalyvavo LR seimo nariai: Ričardas Sargūnas, Sergejus Jovaiša.
Kodėl šis klausimas iškilo kaip tik dabar? Todėl, kad nuolat didinant minimalų atlyginimą, didėja biudžetinių įstaigų specialistų, dirbančių pagal darbo sutartį, nepasitenkinimas.
Biudžetinių įstaigų specialistai, buhalteriai, informatikai, ūkvedžiai, raštvedžiai, sekretoriai, turintys specialųjį vidurinį, aukštąjį, aukštąjį universitetinį išsilavinimą, didžiulę darbo patirtį, dirbantys atsakingą darbą jaučiasi nepagrįstai skriaudžiami, nevertinami, praranda motyvaciją stengtis gerai dirbti.biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui.
Anykščių trišalės tarybos manymu, biudžete per mažai dėmesio skiriama dirbantiems žmonėms, kurie sudaro didžiąją dalį mokesčių mokėtojų bei ateities kartoms – jauniems šalies darbuotojams. Pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų atlyginimai maži ir praktiškai nedidėja, trečdalis jų už darbą gauna minimalų mėnesinį atlyginimą, kuris dėl infliacijos ir kainų augimo nuvertėjo ketvirtadaliu.
Nors finansų ministerijos siūlomais 2016 metų mokesčių pakeitimais siekiama, kad mažiau uždirbantys gyventojai bei šeimos, auginančios vaikus, gautų daugiau pajamų, tačiau vaiko pinigai liko užmarštyje. Savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, mokytojams (dėl „žirklių“) ir statutiniams darbuotojams atlyginimai likę tokie pat nuo 2008 metų sumažinimo vykdant „diržų veržimo“ politiką, kai tuo tarpu maisto, pagrindinių prekių, komunalinių paslaugų.
Anykščių rajono administracijos direktorė Veneta Veršulytė trumpai apibūdino situaciją rajone kaip sudėtingą. Ji kalbėjo, kad minimalus atlyginimas palaipsniui didėja, kai tuo tarpu bazinė mėnesinė alga 2008m., buvusi 128 Lt., 2009 m. rugsėjo 1 d. sumažinta iki 122 Lt ne tik nedidėjo, bet ir nebuvo atstatyta. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993m. liepos 87 d. nutarimo Nr.511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ 4 priedu patvirtintas specialistams maksimalus koeficientas 13 (2002 m. liepos 18 d. redakcija) iki šiol nekito. Šio nutarimo 5 str. leidžia darbdavio sprendimu iki 45 proc. didinti darbo užmokesčio koeficientą. Buhalterių, raštvedžių, socialinių darbuotojų, vairuotojų ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai nesikeičia jau eilę metų.
Savivaldybės administracijos darbuotojos, skaičiuojančios išmokas socialiai remtiniems asmenims, pačios gauna socialines išmokas. Neaišku, kodėl atlyginimai didinami atskirų profesijų darbuotojams, o ne didinama bazinė mėnesinė alga. Valstybės biudžetas auga, savivaldybėms dėl papildomų funkcijų , didėjančios minimalios algos, didėja išlaidos, tačiau biudžetas 3 m. nedidėja, todėl mažėja lėšų veikloms, esame priversti skolintis.
2015 m. Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam 2016 m. valstybės Anykščių rajono trišalė taryba priėmė nutarimą kreiptis į pačius aukščiausius valdžios organus – LR Vyriausybę, LR Finansų ministeriją, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, LR Trišalę tarybą ir išdėstė savo pageidavimus, pasiūlymus sekančiai:
– Didinti darbo užmokestį mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams.
– Darbo užmokesčio dydį susieti su bendrovės veiklos rezultatais. Tą būtų galima pasiekti per šakines kolektyvines sutartis.
– Įstatymu įtvirtinti normą, kad minimalus darbo užmokestis turi sudaryti 60 proc., vidutinio šalies darbo užmokesčio.
– Mažinti darbo jėgos apmokestinimą.
– Didinti PNPD dirbantiems ir vaikus auginantiems tėvams iki 116 eurų už vaiką.
– Gražinti vaiko pinigus (16 eurų) nepasiturinčioms šeimoms iki vaikui sukaks 18 metų.
– Didinti nedarbo draudimo išmoką ir mokėjimo trukmę. Nedarbo draudimo fondą perduoti valdyti socialiniams partneriams, kaip tai daroma dalyje ES šalių.
– Atkurti mokinio krepšelio dydį iki buvusio 2009m. sausio 1 d. lygio. Nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos panaikinti tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientų, „žirkles“, paliekant koeficientų dydžius, atitinkančius viršutinę ribą.
– Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti nutarimą, kad bazinė mėnesinė alga būtų ne tik grąžinta į prieškrizinį lygį – 128 Lt (37,07 Eur), bet ir palaipsniui didinama, didinant minimalų atlyginimą.
Gavome atsakymus į dalį mūsų prašymų ir pasiūlymų.
Dėl darbo užmokesčio padidinimo mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų:
Pastebėtina, kad 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodyklių patvirtinimo įstatyme Nr. XII -2161 yra yra numatyti asignavimai darbo užmokesčiui padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, t. y. kultūros ir meno darbuotojų, socialinį darbą dirbančių darbuotojų, pedagoginių darbuotojų, auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, visuomenės sveikatos centrų darbuotojų atlyginimams padidinti, taip pat minimaliajai mėnesinei algai padidinti.
Dėl darbo jėgos apmokestinimo mažinimo bei papildomo neapmokestinamųjų
Pajamų dydžio didinimo (toliau – PNPD) dirbantiems ir vaiką auginantiems tėvams iki 116 eurų. Pažymima, kad nuo 2016 m. sausio 2 d. padidintas maksimalus taikytinas mėnesio taikytinas neapmokestinamųjų pajamų dydis nuo 166 eurų iki 200 eurų, PNPD nuo 60 eurų iki 120 eurų už kiekvieną vaiką (įvaikį), jeigu jie mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo.
Dėl siūlymo atkurti mokinio krepšelio dydį iki buvusio 2009 m. lygio.
Pagal mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo metodiką, patvirtintą LR Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pavirtinimo“ mokinio krepšelio dydžio apskaičiavimas tiesiogiai susijęs su bazinės algos dydžiu (toliau – MA). BMA šiuo metu yra mažesnė (35,5 eurų), nei buvo iki krizės (37,07eurų), vien dėl to mokinio krepšelio dydis negali būti padidintas iki prieškrizinio laikotarpio mokinio krepšelio dydžio.
Nepaisant to mokinio krepšelis kasmet didinamas. Jeigu 2014 m. mokinio krepšelio dydis sudarė 970 eurų, 2015 m . -980 eurų, tai 2016 m . -1014 eurų, arba 34 eurais didesnis.
Dėl BMA grąžinimo į prieškrizinį lygį.
Pažymima, kad BMA padidinti iki 37 eurų iš valstybės biudžeto papildomai prireiktų daugiau kaip 61,5 mln. eurų, tačiau artimiausioje perspektyvoje šalies finansines galimybės bus labai ribotos dėl nuosekliai kasmet didinamo finansavimo krašto apsaugai, dėl įsipareigojimų didinti įmokas į pensijų fondus už pensijų reformos dalyvius; kompensuoti sumažintas valstybinio socialinio draudimo ir valstybines pensijas iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų išlaikomiems darbuotojams ir kitus įstatymais įtvirtintus įsipareigojimus.
Dėl savivaldybių biudžetų 2016 m, pajamų padidinimo dėl minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) padidinimo
LR Vyriausybei priėmus sprendimą dėl MMA padidinimo iki 380 eurų, savivaldybėms Vyriausybės nutarimu bus paskirstytos valstybės biudžeto lėšos.
Alvyda Verikienė