Ričardas Garuolis: „Vieninteliai Tautininkų sąjungos kandidatai įsipareigojo skirti pusę savo neproporcingai didelio EP nario atlyginimo Lietuvos visuomeninėms organizacijoms remti.“
Papasakokite savo kelią į politiką.
Esu ekonomistas, dirbu gidu ispanų, anglų, rusų ir lietuvių kalbomis. Šešti metai vadovauju gidų ir kelionės vadovų profesinei sąjungai „Solidarumas”, beveik metus dirbau Seimo nario Gintaro Songailos padėjėju.
Man didelė garbė Europos Parlamento (EP) rinkimuose atstovauti sąrašui, kuriame yra „Solidarumo“ profesinės sąjungos įkūrėjas Kazimieras Uoka, Nepriklausomybės akto signataras Audrius Rudys, profesinių sąjungų interesų gynėjas, buvęs Seimo narys Gintaras Songaila, įregistravęs įstatymų pataisas, susiejančias minimalų atlyginimą su vidutiniu bei leidžiančias sugrįžti į „Sodrą“ su visais į privačius pensijų fondus įneštais pinigais.
Tautininkų sąjunga yra nekorumpuota, prieš emigraciją kovojanti politinė jėga, siekianti, kad žmonės norėtų gyventi savo šalyje, o Lietuva priimtų tai, kas Europoje geriausia ir tinka Lietuvos žmonėms. Tautininkų sąjunga ne kartą savo veiksmais yra parėmusi profesines sąjungas, nes laiko jas paskutiniu barjeru, neleidžiančiu emigracijai virsti masine evakuacija iš Lietuvos.
Vieninteliai Tautininkų sąjungos kandidatai įsipareigojo skirti pusę savo neproporcingai didelio EP nario atlyginimo Lietuvos visuomeninėms organizacijoms remti.
Kokie trys svarbiausi darbai, kurių imtumėtės nedelsiant, jei būtumėte išrinktas į EP?
Europos Parlamento sprendimai dabar yra rekomendacinio pobūdžio, bet jų pagrindu priimami ES šalių nacionaliniai teisės aktai. Todėl svarbu, kad juos svarstant būtų atsižvelgiama į Lietuvos žmonių interesus, kurie gali nesutapti su kitų šalių ar korporacijų interesais. Deja, tai dažnai mūsų rinkti europarlamentarai pamiršta.
Europos Parlamente sprendimų priėmimas užtrunka ilgai ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau, jei tai priklausytų nuo manęs, visų pirma, įteisinčiau laipsnišką profesinių sąjungų teisių suvienodinimą Europos Sąjungoje. Kodėl vienose ES šalyse galima streikuoti dėl atlyginimų pakėlimo, o Lietuvoje – ne?
Antra, patobulinčiau direktyvą dėl darbuotojų darbo komandiruotėse taip, kad ji neįteisintų socialinio dempingo, kai užsieniečiams leidžiama dirbti ne už tos šalies, o už mažesnį savo šalių atlyginimą, taip skatinant verslą keisti vietinius darbuotojus „pigiais“ užsieniečiais.
Trečia, suvienodinčiau prekių ir paslaugų įėjimą į ES rinką. Europos Sąjunga buvo sukurta pirmiausia kaip bendra rinka. Kodėl Rusija tiekia savo dujas ES šalims ne už vienodą kainą, nors įeina į vieną didžiulę rinką? Kainos gali skirtis tik dėl transportavimo sąnaudų. Kodėl ES šalis Lietuva turi mokėti trečdaliu daugiau už rusiškas dujas nei ES šalis Vokietija?
Dažnai išrinkti į Europos Parlamentą mūsų atstovai pamiršta, kad jie turi taip pat ir kontroliuoti, ar teisingai Lietuvoje suprantamos ES direktyvos. Pavyzdžiui, Lietuvos gidai yra diskriminuojami nuo tada, kai Lietuva priėmė ES direktyvą dėl laisvo darbo jėgos ir paslaugų judėjimo. Jos tikslas buvo suvienodinti užsieniečiams ir vietiniams darbuotojams keliamus reikalavimus, tačiau Lietuvos turizmo departamentas ne suvienodino, o suteikė lengvatines sąlygas užsienio gidams dirbti Lietuvoje, taip atimdamas darbą iš geriau paruoštų mūsų gidų, kurių mokesčiais yra išlaikomas ir pats departamentas.
Dažnai Lietuvos biurokratai atkakliai vadovaujasi neteisingai išverstais ES direktyvų tekstais, net jei mato, kad tai nenaudinga Lietuvos žmonėms. Tokiais atvejais EP narys turėtų nedelsiant įsikišti ir išspręsti problemą.
Kodėl už jus turėtų balsuoti, kuo jūs geresnis už kitus kandidatus? Kodėl profesinėms sąjungoms būtų naudinga, jei jus išrinktų į EP?
Lietuvos profesinėms sąjungoms būtina turėti savo atstovą Europos Parlamente, kuriame formuojama socialinė ES politika, daranti įtaką ir Lietuvai. Lietuvos profesinių sąjungų atstovas sustiprintų profesinių sąjungų pozicijas Europos Parlamente. Įvairios verslo organizacijos, prisidengdamos krize, stengiasi sunaikinti Europos socialinį modelį, liberalizuodamos darbo kodeksą ir naikindamos socialines garantijas, nors būtent šį socialinį modelį apgynusios Skandinavijos šalys ir Vokietija sėkmingiausiai kovoja su krize.
Priėmus darbuotojams nepalankias direktyvas Europos Parlamente, tai tuoj pat atsilieptų ir Lietuvos dirbantiesiems.