2014 m. kovo 17 – 18 d. Romoje vyko Italijos darbo konfederacijos CGIL kongresas kuriame dalyvavo Vilniaus profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Algirdas Markevičius ir pavaduotoja Jurgita Žiūkienė.
Vilniaus profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas A. Markevičius CGIL kongrese pasakė sveikinimo kalbą.
Vėliau vyko ECTUN organizacinio komiteto susitikimas, kuriame buvo aptarti klausimai susiję su ECTUN konferencijos Vilniuje rengimu.
Nuspręsta, kad Europos sostinių profesinių sąjungų tinklo konferencija Vilniuje įvyks rugsėjo 8 – 10 dienomis.
„Šiandien buvo priimtas principinis sprendimas surengti šiais metais ECTUN konferenciją Vilniuje. Tai ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas, kuris prasidėjo 2012 metais XII Europos sostinių profesinių sąjungų konferencijoje Maskvoje. Noriu padėkoti Mykolui Krivcovui ir Jurgitai Žūkienei kurių indėlį labai vertinu. Ačiū Jums. Liko iki galo aptarti konferencijos finansavimo klausimą ir suderinti bendras pozicijas dėl konferencijos formato“, – sakė Algirdas Markevičius.
Vilniaus profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko A. Markevičiaus sveikinimo kalba:
Gerbiamas pirmininke, kongreso delegatai, mieli svečiai,
Trumpą savo sveikinimo žodį norėčiau pradėti istoriniu rakursu: prieš 29 metus čia, Romoje gimė mintis įkurti Europos sostinių profesinių sąjungų klubą. Klubą, kuris šiandien turi savo vardą ir Europos profesinių sąjungų kontekste pasižymėjo kaip organizacija gebanti įžvelgti ir spręsti įvairias išlikusias problemas ginant darbuotojų interesus Europos sostinėse. Ir Confederazione Generale Italiana del Lavoro indėlis kuriant ECTUN (Europos sostinių profesinių sąjungų tinklas) formatą yra vienas iš reikšmingiausiu. Todėl pasinaudodamas proga noriu padėkoti Francesco Fatigai, Salvatore Marra ir visiems, kurie negailėjo jėgų ir laiko kuriant ECTUN tinklą. Labai vertiname šią tarptautinio bendradarbiavimo regioniniame lygmenyje galimybę ir džiaugiamės, kad šių metų ECTUN konferencija įvyks Vilniuje.
Plečiantis Europos sąjungai plečiasi ir darbo jėgos rinka sukurdama socialinę disproporciją. Europos komisija, siekdama ekonominės ir socialinės pažangos, aukšto užimtumo lygio ir subalansuoto tvaraus vystimosi, skatina darbo jėgos geografinį ir profesinį mobilumą, laisvą kapitalo judėjimą. Tačiau šioje strategijoje kiekviena socialiniame dialoge dalyvaujanti šalis mato kas jai naudinga. Darbdaviai siekdami konkurencingumo ir noro gauti didesnį pelną pasirinkimo dvi kryptis: savo žvilgsnius nukreipia į rinkas su pigia darbo jėga arba vis dažniau naudojasi ekonominiais migrantais, versdami juos dirbti viršvalandžius ir mokėdami jiems mažesnius darbo užmokesčius. Siekdamos išsaugoti verslą savo šalyse, vyriausybės pasisako už darbo santykių liberalizavimą. Ir čia profesinės sąjungos turi dirbti išvien gindamos darbuotojų interesus, kadangi negali būti dviejų Europų – turtingos ir skurdžios – veikiant laisvos rinkos ekonomikai. Turėtume stiprinti Europos profesinių sąjungų bendradarbiavimą, vienybę ir solidarumą, nes tik taip galime išeiti iš šios ekonominės ir socialinės krizės su mažiausiais nuostoliais.
Baigdamas norėčiau su jumis pasidalinti viešoje erdvėje perskaityta mintimi: „Ankščiau žmonės naudojosi daiktais, o mylėjo žmones. Šiandien žmonės myli daiktus, o žmonėmis naudojasi“. Šiandien materialinės vertybės tapo aukščiau moralinių. Ir tai mus verčia susimąstyti. Vis didėjantis gyvenimo tempas, darbo krūviai ir ritmas, padažnėję darbuotojų išnaudojimai, nusivylimas valdžios sprendimais socialinėje ir darbo santykių srityje verčia žmonės užsidaryti savyje ir kurti savo vidinį pasaulį, kuriame nėra vietos solidarumui, užuojautai, atvirumui ir pasilieka tik kovą už Savo asmeninę gerovę bet kokia kaina. Turime dėti visas pastangas, kad žmonės vėl pamiltų žmones, o daiktais tik naudotųsi ir imtų visi kartu kurti vieningą socialiai teisingesnę Europą.
{phocagallery view=category|categoryid=222}