Vasario 25 dieną vyko baigiamasis bendrai finansuojamo iš Europos socialinio fondo lėšų projekto „Socialinio dialogo vystymas ir interesų derinimas, siekiant racionalių sprendimų, ekonominės ir socialinės pažangos“ (VP1-1.1-SADM-02-K-01-009) seminaras – „Socialinio dialogo, profesinių sąjungų vaidmuo sprendžiant užimtumo ir nedarbo draudimo klausimus“. Seminare dalyvavo ir savo patirtimi pasidalino Prancūzijos profesinės sąjungos CFDT atstovė Chantal Richard. Europos Sąjungos šalys susiduria su panašiomis socialinėmis problemomis, todėl šalims naudinga pasidalinti patirtimi sprendžiant nedarbo, užimtumo, socialinio būsto ir kitas socialinės problemas bei kaip į šių problemų sprendimą įsijungia profesinės sąjungos.
Seminaro pradžioje Chantal Richard pasakojo, jog Prancūzijoje darbo neturi apie 3,16 milijono žmonių, iš jų 2,5 milijono gauna bedarbio pašalpas, 3 iš 10 jaunų žmonių yra bedarbiai.
Skurdo riba Prancūzijoje – 964 eurai (apytiksliai 3325 litai) mėnesinės pajamos. Tiek arba mažiau uždirba 8 milijonai Prancūzijos gyventojų. 4,7 milijono gyventojų gauna mažiau nei 830 eurų mėnesines pajamas, 2 milijonai mažiau nei 600 eurų.
„Prancūzijoje labai išvystyta piniginė parama bedarbiams. Minimalus bedarbio pašalpai gauti reikalingas darbo stažas- 4 mėnesiai, vidutinė bedarbio pašalpa siekia 1100 eurų ir mokama 24 mėnesius. Pasibaigus šiam laikui, jei žmogus neranda darbo ir per paskutinius 10 metų bent 5 metus dirbo, gauna 500 eurų pašalpą. Jei tokio stažo nėra, priklausomai nuo šeimos narių skaičiaus, bedarbis gali gauti „aktyvaus solidarumo išmoką“ – nuo 500 eurų ir daugiau. Išmokos trukmė neribojama“- pasakojo Chantal Richard.
Darbo birža Prancūzijoje teikia panašias paslaugas kaip ir Lietuvoje – bedarbiui suteikiama individuali konsultacija, išsiaiškinamos jo turimos kompetencijos, problemos, su kuriomis susiduria ieškantis darbo žmogus, bandydamas grįžti į darbo rinką.
Aukščiau minėtų pašalpų jaunimas negali gauti, todėl jaunimo situacija yra dar sudėtingesnė. Jauniems žmonėms dažniausiai siūlomas trumpalaikis darbas ir tik sulaukus 30 metų galima tikėtis pastovios darbo sutarties.
2011 metais Prancūzijoje pasirašytas susitarimas „Dėl jaunimo“ skirtas padėti susirasti darbą. Šiam tikslui siekti numatyti finansavimo šaltiniai, taip pat susitarta, kad jei praktikos laikotarpis viršija 6 mėnesius, su jaunuoliu turi būti pasirašoma darbo sutartis. Jei jaunas žmogus įdarbinamas neribotam laikui, Prancūzijos Vyriausybė 3 metus moka dalį darbdavio mokesčių.
Prancūzijoje taip pat pradėtas įgyvendinti eksperimentinis „Jaunimo garantijų“ projektas, skirtas jaunuoliams turintiems problemų šeimoje.
Skatinant sudaryti ilgalaikes darbo sutartis, didinami mokesčiai darbdaviams sudarant trumpalaikes darbo sutartis. Jai darbdavys įdarbina jauną žmogų tik 1 mėnesiui, moka papildomai 7 proc. didesnį mokestį, jai 3 mėnesiams 4 proc. Šie mokesčiai įvedami subalansuoti darbo santykių lankstumą su darbuotojų apsauga.
Seminaro dalyviams buvo labai įdomu palyginti Lietuvos ir Prancūzijos socialinės politikos skirtumus.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atsakingoji sekretorė Kristina Krupavičienė domėjosi, iš kur gaunami pinigai minėtoms pašalpoms mokėti.
Lygindami mokesčius, taikomus darbuotojams ir darbdaviams, sužinojome, kad Prancūzijoje darbuotojai moka 22-25 proc. nuo darbo užmokesčio ir skiria šiuos pinigus pensijoms, sveikatos draudimui ir kitiems fondams.
Darbdavys moka 45 procentus nuo darbo užmokesčio mokestį. Šis mokestis gali būti mažinamas įdarbinant jaunus darbuotojus.
Prancūzijoje yra profesinis saugos fondas, kurį formuoja socialiniai partneriai, pajamos į šį fondą gaunamos iš darbdavių ir darbuotojų įmokų, fondo biudžetas siekia 33 milijardus eurų. Iš šio fondo mokamos bedarbystės pašalpos, „aktyvaus solidarumo išmoka“. Darbdaviai taip pat moka 13 procentų nuo pelno mokestį jų pramonės šakos mokymo centrams. Mokymo centrai finansuoja darbuotojų mokymus.
Prancūzijoje radęs darbą darbuotojas gali gauti ir dalį bedarbio pašalpos – jei turi 10 metų darbo stažą ir praradęs darbą randą kitą darbo vietą su mažesniu atlyginimu. Tokiu atveju darbuotojas skatinimas likti darbo rinkoje ir kad nesumažėtų darbuotojo pajamos, jam 15 mėnesiu mokama dalis bedarbio pašalpos.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė domėjosi kokie profesinių sąjungų veiksmai mažinant skurdą.
Prancūzijos profesinės sąjungos CFDT atstovė Chantal Richard teigė, jog kovojama su skurdu įmonės ir už įmonės ribų- stebime ar darbdavys įdarbinęs žmogų suteikia viską, ką jam buvo žadėjęs, ieškome galimybių ilginti darbo sutarčių trukmę. Už įmonės ribų bendradarbiaujame su socialinį būstą skirstančiomis įstaigomis, labdaros fondais ir ieškome galimybių padėti žmonėms pagal jų konkrečius poreikius, ar tai būsto problema, ar tai darbuotojų mobilumo klausimas, ar žinių trūkumas.
{phocagallery view=category|categoryid=210}