Lietuvos profesinės sąjunga „Solidarumas” iš Lietuvos Finansų ministerijos gavo atsakymą į Gegužės 1-osios reikalavimus. Skaityti čia.
Finansų ministerija atsakė, kad Lietuvoje „žaliąją pertvarka” yra vykdoma, ir nurodė kiek ir kam bus skirta lėšų.
Dėl Neapmokestinamojo gyventojų pajamų didinimo ( NPD) Finansų ministerija atsakė, kad jis yra didinamas, nes „2022 m. gegužės 17 d. priėmus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris buvo 2 mlrd. eurų viršijančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengto antiinfliacinio paketo dalis, NPD buvo padidintas antrą kartą, numatant, kad už 2022 metus ir vėlesnius mokestinius laikotarpius mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims bus taikomas 540 eurų mėnesio NPD. Atitinkamai, NPD buvo proporcingai didinamas ir ribotą darbingumą ar neįgalumą turintiems asmenims”.
Dėl siūlymo įvesti šiuo metui Vakarų valstybėse svarstomą pasaulinį minimalų 15 proc. pelno mokestį Finansų ministerija atsakė, kad „pritariame Europos Komisijos pateiktam Tarybos direktyvos dėl visuotinio minimalaus tarptautinių subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje projektui. Informuojame, kad galutinio Europos Sąjungos valstybių narių sutarimo dėl minėto direktyvos projekto tikimasi artimiausiu metu; pritarus projektui, jo nuostatos turėtų būti perkeltos į valstybių narių (atitinkamai – ir Lietuvos) nacionalinius teisės aktus iki 2023 m. gruodžio 31 d.”.
Tačiau atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pasiektą sutarimą dėl minimalaus pelno mokesčio tarifo bei į šį sutarimą Europos Sąjungos mastu įgyvendinančios minėtos direktyvos nuostatas, minimalus 15 proc. efektyvus pelno mokesčio tarifas turėtų būti taikomas toms tarptautinėms įmonių grupėms, kurių metinė apyvarta siekia 750 mln. eurų.
Finansų ministerija, teigdama, kad „suvienodinimas nėra tinkama priemonė”, nepritaria Lietuvos profesinės sąjungos Solidarumas” pasiūlymui Gyventojų pajamų mokestį (GMP), kuris yra 20 proc., suvienodinti su pelno mokesčiu, kuris yra 15 proc., o mažoms įmonėms 5 proc., nes verslininkai moka ir GMP, ir pelno mokestį.
Tačiau kartu Finansų ministerija pažymėjo, kad klausimas dėl tinkamo gyventojų gautų darbo ir kapitalo pajamų apmokestinimo balanso yra nagrinėjamas ir atitinkami spendimai bus priimami įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas, susijusias su mokesčių sistemos peržiūra.
Būtina paminėti, kad Lietuvoje pelno mokestis 2008 metų krizės metu buvo sumažintas nuo 20 proc. iki dabartinių 15 proc., teigiant, kad tai palengvins įmonėms „išgyventi” krizės metu. Tačiau krizė seniai pasibaigė, Lietuvos įmonės uždirba rekordinius pelnius, tačiau Finansų ministerija nenori, kad biudžetas pasipildytų didesniu pelno mokesčiu.
Visą Finansų ministerijos atsakymą skaitykite žemiau.
| Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ Susipažinti Vyriausybės kanceliarijai, Prezidento kanceliarijai Seimo kanceliarijai | |
| DĖL GEGUŽĖS 1-OSIOS REIKALAVIMŲ |
Finansų ministerija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi Vyriausybės kanceliarijos 2022 m. gegužės 3 d. raštu Nr. S-1294 persiųstame Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ kreipimesi ,,Dėl Gegužės 1-osios reikalavimų“ išdėstytas įžvalgas ir siūlymus, teikia informaciją dėl siūlymų, susijusių su mokesčių sistemos pokyčiais.
Visų pirma, kalbant apie Jūsų rašte minimą „žaliąją pertvarką“ bei socialiai teisingesnę mokesčių sistemą, norėtume atkreipti dėmesį, kad Finansų ministerija, vykdydama Aštuonioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, nuostatas, susijusias su teisingesne ir augti palankia mokesčių sistema, taip pat įsipareigojimu peržiūrėti mokesčių lengvatas iškastiniam kurui, ir siekdama atlikti mokesčių sistemos peržiūrą, įsteigė beveik 50 įvairių institucijų, verslo asociacijų, visuomenės atstovų, įskaitant ir Jūsų profesinės sąjungos atstovą, vienijančią Mokestinių lengvatų ir kitų specialiųjų apmokestinimo sąlygų peržiūros tarpinstitucinę darbo grupę, kurioje buvo aptariami ir Jūsų keliami klausimai dėl „Žaliojo kurso“ (2021 m. liepos 14 d. darbo grupės susitikime) bei pajamų nelygybės mažinimo (2021 m. rugsėjo 29 d. darbo grupės susitikime).
Dėl „žaliosios pertvarkos“
Pažymėtina, kad rengiant Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo projektą (2021 gruodžio 1 d. pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui), kuriuo siūloma atsisakyti akcizų lengvatų (arba susiaurinti jų apimtis) bei nuosekliai didinti akcizų tarifus energiniams produktams, buvo vertinamas šių pakeitimų galimas poveikis. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį, nepabloginti ekonominės, konkurencinės aplinkos bei nedidinti socialinės atskirties, kartu buvo siekiama užtikrinti, kad gyventojams ir verslui būtų pasiūlytos alternatyvos ir valstybės parama šioms alternatyvoms įgyvendinti. Kaip nurodyta minėto projekto aiškinamajame rašte, „iš viso, remiantis paskutiniais skaičiavimais, žaliajai Lietuvos ekonomikos pertvarkai 2021–2030 m. skirta apie 6 mlrd. eurų (iš Klimato kaitos programos, Modernizavimo fondo, Teisingos pertvarkos fondo, Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) ir Bendrosios žemės ūkio politikos priemonės). Iš šių lėšų apie 1 mlrd. eurų numatyta gyvenamųjų namų ir viešųjų pastatų renovacijai ir energinio efektyvumo didinimui, 1,146 mlrd. eurų – elektromobilumo ir darnaus judumo skatinimui, 626 mln. eurų – energijos (šilumos ir elektros energijos) iš AEI plėtrai, apie 130 mln. eurų – taršos mažinimui ir energinio efektyvumo didinimui pramonėje, 45 mln. eurų – biometano gamybai.“
Dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD)
Atsižvelgiant į Mokestinių lengvatų ir kitų specialiųjų apmokestinimo sąlygų peržiūros tarpinstitucinės darbo grupės susitikimų metu išsakytas įžvalgas dėl socialiai teisingesnio mažesnes pajamas gaunančių gyventojų apmokestinimo, ir siekiant prisidėti prie Vyriausybės programoje numatytų iniciatyvų, nukreiptų į skurdo ir nelygybės mažinimą, Vyriausybės siūlymu ir Seimui pritarus, nuo 2022 m. sausio 1 d. gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršijo vidutinio darbo užmokesčio, mėnesio NPD padidintas nuo 400 iki 460 eurų (atitinkamai, metinis NPD kilo iki 5 520 eurų).
Be to, atsižvelgiant į tai, kad dėl Rusijos Federacijos karinės invazijos į Ukrainą sukeltos geopolitinės krizės padidėjo ekonominis neapibrėžtumas ir poreikis imtis priemonių, skirtų išaugusios infliacijos poveikiui švelninti, 2022 m. gegužės 17 d. priėmus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris buvo 2 mlrd. eurų viršijančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengto antiinfliacinio paketo dalis, NPD buvo padidintas antrą kartą, numatant, kad už 2022 metus ir vėlesnius mokestinius laikotarpius mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims bus taikomas 540 eurų mėnesio NPD. Atitinkamai, NPD buvo proporcingai didinamas ir ribotą darbingumą ar neįgalumą turintiems asmenims.
Dėl minimalaus įmonių pelno apmokestinimo
Kartu, atsižvelgdami į rašte išreikštą pritarimą pasaulinio minimalaus pelno mokesčio įvedimui, pažymime, kad nuosekliai palaikome tarptautiniu mastu vykstančias diskusijas dėl didžiųjų tarptautinių verslo grupių apmokestinimo peržiūros ir pritariame Europos Komisijos pateiktam Tarybos direktyvos dėl visuotinio minimalaus tarptautinių subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje projektui. Informuojame, kad galutinio Europos Sąjungos valstybių narių sutarimo dėl minėto direktyvos projekto tikimasi artimiausiu metu; pritarus projektui, jo nuostatos turėtų būti perkeltos į valstybių narių (atitinkamai – ir Lietuvos) nacionalinius teisės aktus iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pasiektą sutarimą dėl minimalaus pelno mokesčio tarifo bei į šį sutarimą Europos Sąjungos mastu įgyvendinančios minėtos direktyvos nuostatas, minimalus 15 proc. efektyvus pelno mokesčio tarifas turėtų būti taikomas toms tarptautinėms įmonių grupėms, kurių metinė apyvarta siekia 750 mln. eurų.
Dėl gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio tarifų suvienodinimo
Kalbant apie gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio tarifų suvienodinimą, norėtume atkreipti dėmesį, kad nustatant šių mokesčių tarifus, be kita ko, yra vertinama ir tai, kad gyventojo gautos pajamos, neskaitant pajamų iš paskirstytojo pelno, yra apmokestinamos vieną kartą galutinio šių pajamų gavėjo – gyventojo – „rankose“ (nustatytas vieno lygio apmokestinimas); tuo tarpu juridiniai asmenys nuo uždirbto pelno moka 15 proc. (mažų įmonių atveju – 5 proc.) pelno mokestį, o iš apmokestinto pelno galutiniams gavėjams – gyventojams išmokamos paskirstomojo pelno išmokos (dividendai ir kt.) apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Todėl, mūsų nuomone, nominalių pelno ir gyventojų pajamų mokesčio tarifų suvienodinimas nėra tinkama priemonė kapitalo pajamų apmokestinimo priartinimui prie darbo pajamų apmokestinimo.
Tačiau kartu pažymėtina, kad klausimas dėl tinkamo gyventojų gautų darbo ir kapitalo pajamų apmokestinimo balanso yra nagrinėjamas ir atitinkami spendimai bus priimami įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas, susijusias su mokesčių sistemos peržiūra.
Živilė Kvedytė, Jolanta Poškevičienė,