2021 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis dalyvavo Lietuvos regionų forume, kuris Prezidento G.Nausėdos iniciatyva buvo surengtas Prezidentūros rūmuose. Šiame renginyje dalyvavo Lietuvos Prezidentas G.Nausėda, Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen, Ministrė Pirmininkė I.Šimonytė, ministrai, Seimo nariai, rajonų merai, darbdavių, mokslininkų organizacijų, profesinių sąjungų atstovai.
Atidarydamas forumą Lietuvos Prezidentas G.Nausėda pasakė: „ Esu tvirtai įsitikinęs: mes pajėgūs atsispirti nelygybei, socialinei atskirčiai ir visuomenės supriešinimui, užtikrinti kokybiškas ir visiems vienodai prieinamas viešąsias paslaugas, investuoti į visų mūsų ateitį. Šių pastangų rezultatas turi būti stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi gerovės valstybė, galinti tesėti visuomenei duotus pažadus.
Pastaruoju metu vis jautriau reaguojame į ženklus, kad Lietuvos žmonės dėl negalios, išsilavinimo spragų, priklausomybių ar kitų priežasčių jaučiasi atsidūrę visuomenės paribiuose. Mes taip pat turime stabdyti regionų atskirties didėjimą, kuris verčia kitur laimės ieškoti ištisų kaimų, miestelių ir miestų gyventojus. Dėl tokios atskirties „kalti“ ne vien objektyvūs geografiniai veiksniai, bet ir nepakankamas valdžios dėmesys.
Per pastarąjį dešimtmetį toliau augo takoskyra tarp „dviejų Lietuvų“. Sostinės regionas veržėsi pirmyn, palikdamas užnugaryje Vidurio ir Vakarų Lietuvą. Tuo tarpu kol vylėmės, kad Vilniaus garvežys ištemps likusią šalies dalį, daugelyje skurdesnių savivaldybių augo ekonominė ir socialinė įtampa.
Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas, kur gyvena 71 proc. visų Lietuvos gyventojų, pagal išsivystymo lygį iki šiol gerokai atsilieka nuo daugumos Europos Sąjungos regionų. Ir net sostinės regionas, jei pažiūrėtume į kai kuriuos kitus pavyzdžius rytinėje Europos Sąjungos dalyje, netapo tokia ryškia sėkmės istorija, kokią galėjome pasiekti – iš dalies dėl išliekančių didelių vidinių netolygumų.
Kartą įsitvirtinusi, regionų atskirtis žadina neteisybės jausmą, atima iš žmonių viltį ir didina vidinę ir išorinę migraciją. Visa tai yra nuostolis mūsų valstybei“. Visą kalbą skaityti čia.
Pirmoje dalyje, kuri vyko iki pietų, ministrai kartu su rajonų merais ir Seimo nariais diskutavo apie regionų Žaliąją politiką, transporto transformavimą, savivaldybių savarankiškumo stiprinimą.
Antroje dalyje buvo pateiktos šių diskusijų išvados. Lietuvos savivaldybių asociacijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius skundėsi, kad prieš metus vykusio Regionų forumo metu pasirašytas memorandumas neveikia.
Merai piktinosi, kad Lietuvos valstybei pandemijos metu leidžiant daugiau skolintis, savivaldybėms tokia galimybė nebuvo suteikta, nors jų finansinė padėtis buvo geresnė nei valstybės. Todėl jos negali pasinaudoti europinėmis lėšomis, kai vykdant investicinius projektus reikia iš anksto įnešti dalį savo lėšų.
Į kritiką, kad kiekvienais metais renovuojama vis mažiau pastatų, merai atsakė, kad nukritus dujų, o išaugus darbų kainoms gyventojams tapo nebepatrauklu renovuoti savo namus. Todėl jie siūlė sumažinti Pridedamos vertės mokestį (PVM) renovacijos darbams iki šildymo paslaugų tiekimo mokesčio, kuris sudaro 9%.
Vilčių teikia pasiektas susitarimas perduoti valstybinės žemės disponavimą savivaldybėms.
Pasirodo, kad šiuo metu tiesioginiai merų rinkimai neatitinka Lietuvos Konstitucijos. Todėl Seime šiam įteisinimui rengiamos Konstitucijos pataisos. Pradėtas svarstyti savivaldybių įstatymas, kuris turėtų sustiprinti jų savarankiškumą ir efektyvesnį jų valdymą.
Tačiau šie savivaldybėms reikalingi įstatymai gali būti nepriimti, jei pasak Lietuvos Prezidento G. Nausėdos, partijos juos blokuos vien dėl to, kad ne jų nariai jas pasiūlė, ir paragino Seimo ir Vyriausybės narius vadovautis valstybės, o ne partiniais interesais.