Lietuvos statistikos departamentas pateikė duomenis apie skurdo lygį Lietuvoje, kurie atskleidė, kad skurdo rizikos lygis per metus išaugo 0.3 proc., o žemiau skurdo ribos gyvena beveik 585 000 gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, skurdo rizikos riba 2020 m. buvo 430 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui.
Pirmąjį metų pusmetį skurdo rizikos riba truputį viršija minimalią mėnesinę algą „į rankas”, bet antrąjį pusmetį, pakilus kainoms ir vidutiniam atlyginimui, minimali alga tampa mažesnė už skurdo rizikos lygį.
Statistikos departamentas atkreipė dėmesį, kad „darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų mažesnės už skurdo rizikos ribą”.
Todėl piktina darbdavių atstovų priešinimasis minimalios algos didinimui.
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8 proc., tarp bedarbių – 56,4 proc., tarp senatvės pensininkų – 39,5 proc. Lietuvos gyventojų. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2019 m., padidėjo 0,1 procentinio punkto, bedarbių asmenų – 2, senatvės pensininkų – 4,4 procentinio punkto. Žemiau skurdo ribos gyvena beveik kas antras (46.3 proc.) vienišas žmogus ir vienas, auginantis vaiką ar vaikus ( 45.4 proc.).
Jei nebūtų socialinių išmokų, 2020 metais skurstų ne 20.6 proc., o 30.1 proc. Lietuvos gyventojų ir daugumą tų, kurie vieni augina vaikus (66.9 proc.)
Tačiau Statistikos departamentas pažymėjo, kad socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo nuo 9,5 iki 8,7 procentinio punkto ir nebepadeda mažinti skurdo.
Tai rodo, kad atėjo laikas peržiūrėti socialinių išmokų dydžius. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė K.Krupavičienė yra pateikusi Lietuvos Prezidentui, Seimo pirmininkei, Ministrei Pirmininkei ir Trišalei tarybai pasiūlymus didinti valstybės remiamas pajamas. Skaityti čia.
Visą Lietuvos statistikos departamento pranešimą apie skurdą Lietuvoje skaityti žemiau.
SKURDO RODIKLIAI
Absoliutaus skurdo lygis Lietuvoje 2020 m. sumažėjo 2,6 procentinio punkto, o skurdo rizikos lygis – padidėjo 0,3 procentinio punkto
Skurdo rizikos lygis 2020 m. šalyje sudarė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 0,3 procentinio punkto. 2020 m. apie 585 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 18,3 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 14,9 proc., kituose miestuose – 24,1 proc.), kaime – 26,3 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2019 m., padidėjo 1,2 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose – padidėjo 0,9 procentinio punkto, kituose miestuose – 2 procentiniais punktais), o kaime – sumažėjo 1,6 procentinio punkto.
Skurdo rizikos riba 2020 m. buvo 430 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 904 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2019 m., padidėjo 13,4 proc.
1 pav. Skurdo rizikos lygis pagal amžių 2010–2020 m.
Procentais
https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=df9e6a5a-6170-4062-8f45-b0759b052534#/
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2020 m. jis sudarė 36 proc. ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 4,4 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2019 m.) buvo 344,4 EUR ir sudarė 80,1 proc. skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, o pajamų tyrimo laikotarpiu šis skirtumas dar padidėjo: vidutinė senatvės pensija išaugo mažiau nei skurdo rizikos riba.
Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 2,7 procentinio punkto ir 2020 m. sudarė 20 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – sumažėjo 0,2 procentinio punkto ir sudarė 16,3 proc. Mažėjimui didelės įtakos turėjo piniginės socialinės paramos, teikiamos vaikus auginančioms šeimoms, augimas. Pajamų tyrimo laikotarpiu (2019 m.) socialinės apsaugos piniginės išmokos šeimai ir vaikams padidėjo 27,8 proc.
Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2020 m. sudarė 17,1 proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 1,3 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 1,9 procentinio punkto ir 2020 m. sudarė 24,4 proc. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 45,2 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (46,8 proc.).
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8 proc., tarp bedarbių – 56,4 proc., tarp senatvės pensininkų – 39,5 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2019 m., padidėjo 0,1 procentinio punkto, bedarbių asmenų – 2, senatvės pensininkų – 4,4 procentinio punkto.
1 lentelė. Skurdo rizikos lygis iki ir po socialinių išmokų pagal namų ūkio sudėtį
Procentais
| Skurdo rizikos lygis | Skurdo rizikos lygis iki socialinių išmokų (į pajamas įskaitytos senatvės ir našlių pensijos, bet neįskaitytos kitos socialinės išmokos) | |||
| 2019 | 2020 | 2019 | 2020 | |
| Visi gyventojai | 20,6 | 20,9 | 30,1 | 29,6 |
| vienas gyvenantis asmuo | 46,3 | 46,8 | 48,7 | 49,4 |
| du suaugę, jaunesni nei 65 metų asmenys be vaikų | 11,2 | 10,2 | 19,1 | 18,2 |
| du suaugę asmenys, bent vienas 65 metų ar vyresnis, be vaikų | 15,0 | 18,5 | 17,9 | 22,4 |
| trys ir daugiau suaugusių asmenų be vaikų | 3,4 | 11,6 | 12,1 | 16,2 |
| vienas suaugęs asmuo su vienu ar daugiau vaikų | 45,4 | 45,2 | 66,9 | 60,8 |
| du suaugę asmenys su vienu vaiku | 9,5 | 11,2 | 23,2 | 17,1 |
| du suaugę asmenys su dviem ar daugiau vaikų | 18,8 | 14,0 | 33,4 | 33,0 |
| trys ar daugiau suaugusių asmenų su vaikais | 7,7 | 12,3 | 17,2 | 20,9 |
Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2020 m. padidėtų iki 29,6 proc. Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo nuo 9,5 iki 8,7 procentinio punkto. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2020 m. padidėtų nuo 17,1 iki 30,2 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus – nuo 20 iki 36,1 proc.
2 pav. Skurdo rizikos lygis iki ir po socialinių išmokų 2010–2020 m.
Procentais
https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=57d492cd-015b-4665-9828-22da31743271#/
______________
* Į pajamas įskaitytos senatvės ir našlių pensijos, bet neįskaitytos kitos socialinės išmokos.
2020 m. žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 5,1 proc. Lietuvos gyventojų
Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2020 m. sudarė 5,1 proc., palyginti su 2019 m., jis sumažėjo 2,6 procentinio punkto. 2020 m. apie 140 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.
2020 m. absoliutaus skurdo riba – 257 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 540 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 3,9 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 2,9 proc., kituose miestuose – 5,5 proc.), kaime – 7,5 proc.
2 lentelė. Absoliutaus skurdo lygis pagal amžiaus grupes
Procentais
| Absoliutaus skurdo lygis | |||||||||||
| 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | 2020 | |||||||
| Amžiaus grupės | 15,8 | 13,8 | 11,1 | 7,7 | 5,1 | ||||||
| 0–17 | 19,9 | 16,4 | 14,0 | 8,4 | 5,6 | ||||||
| 18–64 | 14,8 | 12,9 | 10,3 | 7,8 | 5,2 | ||||||
| 65 metų ir vyresni | 14,9 | 14,2 | 11,0 | 6,7 | 4,3 |
Vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis buvo didesnis nei darbingo ar pensinio amžiaus asmenų. 2020 m. jis sudarė 5,6 proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 2,8 procentinio punkto.
Namų ūkiuose su vaikais absoliutaus skurdo lygis 2020 m. sudarė 4,3 proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 2,3 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų absoliutaus skurdo lygis per metus sumažėjo 2,7 procentinio punkto ir 2020 m. sudarė 5,7 proc. Pagal namų ūkio sudėtį absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (absoliutaus skurdo lygis – 16,9 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (12,1 proc.).
Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 1 proc., tarp bedarbių – 31,7 proc., tarp senatvės pensininkų – 5,2 proc. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2019 m., sumažėjo 0,9 procentinio punkto, bedarbių – 6,5, o senatvės pensininkų – 3,3 procentinio punkto.
3 lentelė. Absoliutaus skurdo lygis iki ir po socialinių išmokų pagal namų ūkio sudėtį
Procentais
| Absoliutaus skurdo lygis | Absoliutaus skurdo lygis iki socialinių išmokų | |||
| 2019 | 2020 | 2019 | 2020 | |
| Visi gyventojai | 7,7 | 5,1 | 15,1 | 12,3 |
| vienas gyvenantis asmuo | 17,5 | 12,1 | 21,0 | 16,5 |
| du suaugę, jaunesni nei 65 metų asmenys be vaikų | 4,8 | 2,9 | 11,3 | 9,0 |
| du suaugę asmenys, bent vienas 65 metų ar vyresnis, be vaikų | 4,8 | 3,5 | 8,4 | 6,5 |
| trys ir daugiau suaugusių asmenų be vaikų | 1,1 | 1,1 | 3,8 | 3,7 |
| vienas suaugęs asmuo su vienu ar daugiau vaikų | 19,5 | 16,9 | 37,1 | 38,6 |
| du suaugę asmenys su vienu vaiku | 3,9 | 1,4 | 11,2 | 7,3 |
| du suaugę asmenys su dviem ir daugiau vaikų | 5,2 | 2,7 | 19,1 | 14,7 |
| trys ar daugiau suaugusių asmenų su vaikais | 2,6 | 3,1 | 7,0 | 10,1 |
Absoliutaus skurdo lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką absoliutaus skurdo mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), absoliutaus skurdo lygis 2020 m. padidėtų iki 12,3 proc. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vieno suaugusio asmens su vaikais absoliutaus skurdo lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose absoliutaus skurdo lygis 2020 m. padidėtų nuo 16,9 iki 38,6 proc.
Absoliutaus skurdo lygis skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką, kaip ir skurdo rizikos lygis, skiriasi skurdo ribos nustatymo būdas ir dydis. Absoliutaus skurdo riba laikomas minimaliems poreikiams patenkinti reikalingas dydis, apskaičiuojamas vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A1‑236 patvirtinta asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio skaičiavimo metodika.
Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2020 m. sausio–gegužės mėn. atlikus pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinį tyrimą ir apklausus 5,1 tūkst. namų ūkių, atrinktų atsitiktinės imties būdu, naudojantis Gyventojų registru. Duomenims apie pajamas rinkti papildomai buvo naudojami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
Skurdo rodikliai skaičiuojami, remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis (2020 m. skurdo rodikliams skaičiuoti naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2019 m.).
Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.
Asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio apskaičiavimo metodika paskelbta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje adresu:
https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/pdf/12359_ataskaita_mpd_151216f.pdf.
Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.
Daugiau susijusių terminų ir paaiškinimų ieškokite Statistikos terminų žodyne.
Paaiškinimai
Absoliutaus skurdo lygis – asmenų, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos mažesnės už absoliutaus skurdo ribą, dalis.
Absoliutaus skurdo riba (minimalių vartojimo poreikių dydis) – kasmet Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaičiuojamas pajamų dydis, reikalingas minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių bei paslaugų) poreikiams patenkinti.
Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.
Namų ūkio disponuojamosios pajamos –bendrosios namų ūkio pajamos, atskaičius pajamų mokestį, nuolatinius turto mokesčius, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų ir bedarbių (jei taikoma) privalomojo socialinio draudimo įmokas ir reguliarius pervedimus kitiems namų ūkiams.
Ekvivalentinės disponuojamosios pajamos apskaičiuojamos, namų ūkio disponuojamąsias pajamas dalijant iš namų ūkio ekvivalentinio dydžio. Skaičiuojant namų ūkio ekvivalentinį dydį, pirmam namų ūkio nariui suteikiamas svoris lygus 1, kiekvienam paskesniam suaugusiajam – 0,5, o kiekvienam vaikui iki 14 metų amžiaus – 0,3. Sudėjus visiems namų ūkių nariams suteiktus svorius, gaunamas namų ūkio ekvivalentinis dydis. Pritaikius šią skalę vieno asmens namų ūkio ekvivalentinis dydis lygus 1, o 4 asmenų namų ūkio su dviem vaikais iki 14 metų amžiaus – 2,1.
Skurdo rizikos lygis – asmenų, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos mažesnės už skurdo rizikos ribą, dalis.
Skurdo rizikos riba – sąlyginis pajamų dydis, už kurį mažesnes disponuojamąsias pajamas gaunantys namų ūkiai priskiriami prie skurstančiųjų. Skurdo rizikos rodikliai apskaičiuoti, naudojant skurdo rizikos ribą, lygią 60 proc. ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos.
Socialinės išmokos – pensijos ir piniginės pašalpos senatvėje, ligos ir negalios atvejais, išmokos, skirtos našliams ir našlaičiams, šeimai ir vaikams, bedarbiams, socialinės atskirties ir kitais atvejais. Taip pat įskaitomos su būstu susijusios socialinės išmokos natūra, t. y. šildymo, vandens tiekimo, kuro išlaidų kompensacijos. Pagal ES‑SPGS tyrimo metodiką, skirtingai nei pagal Europos integruotos socialinės statistikos sistemą (ESSPROS), į socialines išmokas įskaitomos ir stipendijos, tačiau neįskaitomos socialinės išmokos natūra (išskyrus su būstu susijusias socialines išmokas), pvz., kompensacijos vaikams išlaikyti ikimokyklinėse įstaigose, nemokamas maitinimas mokyklose, kompensuojamieji vaistai, socialinė pašalpa natūra ir pan.
Vaikai – visi asmenys iki 18 metų amžiaus ir ekonomiškai neaktyvūs (nedirbantys ir aktyviai neieškantys darbo) 18–24 metų amžiaus asmenys, gyvenantys bent su vienu iš tėvų.
Kontaktinė informacija
Regina Deveikytė
Gyvenimo lygio ir užimtumo statistikos skyriaus vedėja
Tel. (8 5) 236 4919
El. p. regina.deveikyte@stat.gov.lt
© Lietuvos statistikos departamentas
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.