2021 m. birželio 8 d. vyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas, generalinis sekretorius Ričardas Garuolis, Užsienio projektų vadovė Daiva Kvedaraitė.
Pirmiausia buvo apsvarstytas Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo klausimas.
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas atskleidė, kad padidinus MMA valstybės biudžetas gauna papildomas 3-6 mln. eurų pajamų. Taigi, kai kurių darbdavių atstovų nuogastavimai, kad MMA padidinimas susilpnins finasinę Lietuvos padėtį neturi pagrindo. Pasirodo, priešingai, MMA didinimas sustiprina finansinį Lietuvos stabilumą.
Tačiau darbdavių atstovai, nepaisant gerų Lietuvos ūkio prognozių, prieštaravo MMA didinimui.
Pandemijos metu 10% Lietuvoje labiausiai apmokamų darbuotojų atlyginimai augo 20%, o 10% mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlyginimai neaugo arba net mažėjo, tačiau darbdavių atstovai skundėsi, kad jie MMA didinti neturi pinigų, nes neva dar neatsigauna po pandemijos. Keista, kad daugiausiai uždirbančių darbuotojų, dažniausiai vadovų, atlyginimams kelti verslas pinigų turi, o mažiausiai uždirbantiems darbuotojams – neturi. Nors 10% daugiausiai uždirbantiems darbuotojams padidinti algas 20% reikia daug daugiau pinigų nei tokiam pat kiekiui darbuotojų, kurie uždirba mažiausius atlyginimus.
Be to, pasak jų, padidinus MMA prasidės augti ir kiti atlyginimai, o tai neva yra blogai.
Nors net Lietuvos Prezidentas G.Nausėda atkreipė dėmesį, kad Lietuvos BVP vienam gyventojui t.y. bendras šalies darbo našumas sudaro 80%, o vidutinis šalies darbo užmokestis (VDU) tik 60% ES vidurkio ir būtina šį skirtumą mažinti, darbdavių atstovai teigė, jog negalima didinti MMA, nes atlyginimai auga greičiau nei darbo našumas.
K.Krupavičienė atsakė, kad darbo našumas priklauso ne vien nuo darbuotojų, bet ir nuo darbdavių noro naudoti našesnes darbo priemones. Ji pateikė UAB „Vilniaus apšvietimas“ pavyzdį, kai darbuotojams uždraudus naudoti ekskavatorius kasant žemę aplink medžius ir pradėjus žemę rausti kastuvais, jų darbo našumas t.y. išdirbio normos, pagal kurias mokamas atlyginimas, krito taip smarkiai, kad dabar šie darbuotojai uždirba tik minimalius atlyginimus.
Ji paragino didinti MMA iki 750 eurų, nes Finansų ministerijų prognozės rodo, kad 2022 m. VDU bus 1562,4, eurų, o 48% VDU sudaro 750 eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas siūlė nekeisti dabartinės MMA apskaičiavimo formulės ir nustatyti 704 eurų MMA, teigdamas, kad Lietuvos MMA santykis su VDU lyginant su kitomis šalimis yra aukštas ir sudaro 48% VDU, nors Lietuvos banko atstovė praėjusiame Trišalės tarybos posėdyje atskleidė, kad MMA realiai sudaro ne 48%, o 45%, VDU, nes Lietuvos banko prognozės yra konservatyvios ir visada mažesnės nei realiai VDU išauga, o atsižvelgus į tai, kad Lietuvoje VDU apskaičiuojamas be priedų, kurie sudaro apie 6%, dar mažiau.
Darbdavių atstovai šiuo klausimu neturėjo vieningos nuomonės. Vieni siūlė surinkti daugiau informacijos apie MMA didinimo poveikį ūkiui, kiti siūlė šį klausimą spręsti jau dabar, treti – įtraukti į MMA apskaičiavimo formulę darbo našumą, bet kaip tai padaryti nepasakė.
Profesinės sąjungų atstovai, išskyrus Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininką Kęstutį Juknį, siūlė MMA didinti iki 750 eurų „ant popieriaus“, o K.Juknys palaikė Vyriausybės pasiūlymą didinti MMA tik iki 704 eurų. Jis savo sprendimą paaiškino darbdavių pateiktais argumentais ir susirūpinimu smulkaus verslo ateitimi, nors būtent MMA didinimas, padidindamas vartojimą, galėtų padėti smulkiam verslui.
Daug diskusijų Trišalėje taryboje sulaukė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymas apsvarstyti padėtį darbo rinkoje.
Užimtumo tarnybos vadovė Balnanosienė skundėsi, kad šiuo metu, kai nedarbas yra apie 15% , bedarbiai nenori dirbti, nors yra 40-50 tūkstančių laisvų darbo vietų.
Darbdavių atstovai bedarbių nenorą dirbti aiškino tuo, kad jiems mokamos per didelės pašalpos, kurios sudaro 100-260 eurų, ir siūlė jas mažinti.
Darbdavių atstovai siūlė didinti kvotas darbuotojams iš trečiųjų šalių įdarbinti, nes to neva ypač reikia krovinio autotransporto įmonėms, kurių atstovai žadėjo dėl padidėjusių vairuotojų atlyginimų bankrutuoti dar prieš metus, kai nuo 1.3 iki 1.65 MMA buvo padidintas vairuotojams mokamo atlyginimo koeficientas, leidžiantis neapmokestinti dienpinigius.
Profesinių sąjungų atstovai siūlė rengti bedarbiams perkvalifikavimo mokymus, o darbdaviams didinti atlyginimus, ypač MMA, nes dauguma bedarbių neturi arba turi žemą kvalifikaciją. Todėl daug bedarbių dirba nelegaliai. Be to, Užimtumo tarnyba gali pasiūlyti darbą tik kas dešimtam bedarbiui.
V.Šilinskas atskleidė, kad nedarbo problema jau nėra tokia svarbi kaip anksčiau, nes naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nedarbas beveik nukrito iki ikipandeminio lygio ir sudaro 6.5% visų galinčių dirbti asmenų, o Sodrai sumokami mokesčiai rodo, kad jų surenkama daugiau nei buvo surenkama iki pandemijos.
Nutarta surengti specialų Trišalės tarybos posėdį nedarbo klausimams aptarti.
Paskutiniu klausimu buvo aptartas Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymas stabdyti elektros energijos ir dujų kainų didinimą. Skaityti čia.
Sutarta birželio 22 d. surengti šiuo klausimu specialų Trišalės tarybos posėdį į kurį bus pakviesti visų atsakingų institucijų atstovai.